Virimo taškas. Dialogo šeimos konflikte principai

Tu nori būti teisus ar laimingas? Šitą frazę mums dažnai primena, kai kalba užeina apie šeimyninius konfliktus. Kaip likti toje pačioje barikadų pusėje ir neleisti, kad problemos sugriautų santykius?

Šeimos konfliktas. Trys dialogo variantai

Iš tikrųjų yra viso labo dvi destruktyvios elgesio per šeimos konfliktą strategijos: spaudimas ir kapituliacija. Be to, jūs galite labai sėkmingai naudoti spaudimą versle, tačiau pabandęs panaudoti šį metodą santykiuose su artimaisiais, greitai suprasite, kad santykiai genda, o problemos nesisprendžia. Ne ką mažesnę žalą daro kapituliavimo strategija: jūs metų metus kaupsite ir sandėliuosite savyje nuoskaudas ir negatyvą, o paskui viskas baigsis galingu sprogimu – tokiu skandalu, po kurio jau nebeliks ko taisyti.

Ką gi daryti, jeigu nesigauna naudoti spaudimo? Visų pirma reikia turėti galvoje, kad konfliktą pradedate ne tam, kad nugalėtumėte.

Jeigu užsirašysite visus savo ir oponento išsakytus argumentus, pamatysite, kad objektyviai žvelgiant, visi jie yra teisingi. Vadinasi, teisumas pats savaime santykių normalizavimo situacijoje nieko nereiškia. Savo pozicijų gynimas ir vis naujų ir naujų mums palankių argumentų pateikimas galiausiai nuves pokalbį į aklavietę, o jo dalyviai viso labo ims jausti susierzinimą ir priešiškumą.

Kas iš tiesų svarbu šeimos konflikte – tai noras “išardyti barikadą”, pasilikti su sutuoktiniu, vaiku, vyresnio amžiaus giminaičiu vienoje barjero pusėje. O kitoje barjero pusėje palikti jūsų bendrą problemą.

Kaip tai padaryti? Galima panaudoti principinių derybų metodą – kai stengiatės išsiaiškinti judviejų su oponentu interesus, suprasti, kodėl kiekvienam iš jūsų taip svarbu pasiekti savo. Nustojęs laikyti galutiniu tikslu žūtbūtinę pergalę konflikte, jūs automatiškai atsidursite vienoje barikadų pusėje. Tai nėra paprasta, kaip gali pasirodyti, prireiks treniruočių. Bus svarbu atsisakyti kai kurių įprastų šeimos bendravime dalykų.

Atsisakyti kaltinimų

Svarbu iš principo liautis mąstytis kategorijomis “kaltas-nekaltas”. Nė viena konflikto pusė nėra kalta. Kaltinti – reiškia atsisakyti ieškoti problemos sprendimo variantų: užsipuolę ir kaltindami kitą žmogų, mes negalime stoti į jo pusę, o savęs paties kaltinimai praktiškai visada slepia savyje įvairias manipuliacijas. Kur kas konstruktyviau – pripažinti problemą kaip iškilusį uždavinį ir pamėginti drauge paieškoti jo sprendimo variantų.

Atsisakyti pastangų pakaisti kitą žmogų

“Jeigu jis pasikeistų, viskas būtų taip puiku…” – troškimas, kurio neįmanoma realizuoti. Žmonės nenori ir negali keistis, vos kažkam panorėjus. Tiesą sakant, šito visai nereikia.

Kiekvienas žmogus – asmenybė, kuri laikosi savo identiteto ir jaučia agresiją tiems, kurie kėsinasi jį pakeisti. Pasistenkite atskirti problemas nuo žmonių. Susitaikykite su geležine aksioma: visi mes esame tokie, kokie esame. Ir pradėkite ieškoti problemos sprendimo, remdamiesi būtent šiuo faktu.

Atsisakyti spaudimo ir nepasiduoti kito žmogaus spaudimui

Visada prisiminkite, kad nesiekiate laimėti konflikto, bet tuo pat metu neprivalote susitaikyti su pralaimėjimu. Atakuokite ne žmogų, o problemą. Ir darykite tai drauge su oponentu.

Šie trys principai turėtų padėti žengti pirmąjį žingsnį link kupinų tarpusavio pasitikėjimo santykių šeimoje, liautis kariauti nesibaigiančius karus ir suprasti, pagaliau, vienas kitą.

Šaltinis


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *