„Viską galiu pati!“ Tiktai kokia prasmė?

Moterys viską gali pačios. Pačios apsiginti, pačios užsidirbti, aprūpinti šeimą. Tačiau tiesa slypi tame, kad jos negaus tikro džiaugsmo nuo tų veiksmų. Moteris laiminga, kada ją globoja, kai jai padeda, kai ja rūpinamasi.

Palyginkite, kokias emocijas patiria moteris, kada gėles jai padovanoja vyras, ir kai puokštę nusiperka pati.

Vyriškoje prigimtyje gamta užprogramavo poreikį rūpintis ir globoti. Vyras laimingas tada, kai reikalingas. Moteriškoje prigimtyje užprogramuota priimti globą ir rūpestingumą. Taip, ji viską gali pati. Tačiau tikros laimės nuo to savarankiškumo nepajaus. Kaip nepajaus džiaugsmo vyras, gyvenantis iš žmonos kišenės ar kai moteris pati jo atkakliai siekia.

Toks susikeitimas vaidmenimis nutolina mus nuo tikrosios prigimties ir atima tikrąjį pasitenkinimą bei džiaugsmą.

Dabar žmonės kažkodėl puolė kovoti už lygias teises. Moterys nori būti lygios vyrams. Pačios susimoka restorane, kuria verslus, sprendžia problemas. Tik ar atneša joms tai laimę? Visos tos mados, nauji vėjai lyčių santykiuose, negali pakeisti mūsų prigimties, kuri formavosi milijonus metų. Mes niekada netapsime lygūs, nes mes esame skirtingi. Vyrai ir moterys – tai skirtingos gyvybės formos. Vyras stiprus savo sferoje, moteris – savo, o kai abi savo galias sujungiame šeimoje – mes kuriame harmoniją.

Gamta dovanojo moteriai galimybę tapti motina, reikšti savo moteriškas savybes: gerumą, gailestingumą, švelnumą, nešti į pasaulį meilę, grožį, įkvėpimą ir ramybę, dėl to pas moterį toks švelnus kūnas ir balsas, gundančios figūros linijos… O vyrams skirta kita užduotis – apgaubti mylimus žmones rūpestingumu, apsauga, sukurti geras gyvenimo sąlygas, dėl to pas jį aštrus protas, grubus charakteris ir tvirtas, stiprus kūnas.

Tampame laimingi, kai laikomės savo prigimties ir nedarome nieko, kas jai prieštarauja. Meilė, gerovė, laimė, pasitenkinimas, sėkmė ateina tik pas moteriškas moteris ir vyriškus vyrus. Ten, kur einame prieš savo prigimtį, prasideda problemos, sunkumai ir kliūtys. Paprasčiausiai reikia suprasti save ir savo prigimtį ir sekti gamtos nubrėžtu keliu.

Šaltinis