Voverės rate gyvenimas

Nuo mažens mus moko siekti pasisekimo, siekti išsikeltų (paprastai netgi ne mūsų pačių išsikeltų) tikslų, paskui mus įkalbinėja pasirinkti labiau prestižinę profesiją ir pradėti daryti karjerą. Būk negailestingas, naikink konkurentus – jaunystė mums duota tik vieną kartą ir nugyventi ją reikia būtent šitaip – kovojant dėl vietos po saule. Nes kitaip liksi amžinu nevykėliu.

Mes ir nepastebime, kad laikai vėl keičiasi. Vis daugiau jaunų ir ne visai jaunų žmonių ryžtasi mesti karjerą pačioje jos viršūnėje, parduoti ar išnuomoti butą prestižiniame rajone ir išvažiuoti kur akys mato: į Tailandą, Goa, ar tiesiog jaukų kaimelį tėviškėje su jo pastoraliniais peizažais, uodais ir braškių lysvėmis. Netgi madingas terminas atsirado – daunšiftingas (savanoriškas ir sąmoningas socialinio statuso sumažinimas).

Patys pagalvokite: kodėl sulig kiekvienais metais vis labiau gausėja frilanserių? Taip, interneto ir aukštųjų technologijų epochoje nėra būtinybės prisirišti prie konkrečios darbo vietos ir griežto grafiko nuo 9 iki 18. Toks darbo režimas išties gundantis: nėra viršininkų, laisvas darbo laiko pasirinkimas, jokių trukdžių ir intrigų iš kolegų pusės.

Tačiau yra ir kitkas. Yra nuo gyvenimo pavargę žmonės. Ar žinoma jums savijauta, kai pabaigi atostogas su tuo pačiu nuovargio jausmu, su kuriuo tas atostogas pradėjai? Kai kiekvieną rytą pabundi su klausimu mintyse: kuriems galams vilktis į tą nemėgstamą, beprasmišką, įkyrėjusį darbą? Kai jokie pokštai, jokie pagyrimai ir netgi premija jau nebedžiugina, o norisi išmesti iš galvos visą tą popierizmą ir ištisą dieną tiesiog stebėti visą tą ofiso akvariumą… Sveikas atvykęs į pavargusių nuo gyvenimo žmonių gretas! Tu – mūsų žmogus. Galbūt dar nepasiekei paskutinės ribos, bet tai tik laiko klausimas.

Pavargę žmonės palaipsniui keičia viską aplinkui ir keičiasi patys. Jie mokosi gyventi iš naujo, pritaikydami situaciją pagal savo poreikius, troškimus ir biologinį laikrodį. Jie visiškai kontroliuoja savo gyvenimą, nepatikėdami jo jokiems darbdavių sprendimams ir kaprizams. Jie piešia akvareles ir daug skaito. Verda barščius ir kepa pyragus. Vaikštinėja po parkus ir žaidžia su vaikais. Tiesiog kvėpuoja tyru oru. Jie supranta, kad pasaulyje, pasirodo, yra tokių romantiškų ir malonių profesijų kaip kiemsargis ar sodininkas. Gamta aplinkui, paukščiukai čiulba, galva švari nuo rūpesčių – rojus!

Savaime aišku, esama žmonių, kurie iki gyvenimo pabaigos nepavargs nuo beprotiško ritmo. Ir puiku. Negali gi visi būti supermenais. Negali juk visi užimti prestižinius postus ir vadovauti kompanijoms. Kažkas turi ir nukritusius lapus šluoti. Pavargę nuo gyvenimo žmonės ir žmonės, kurie vaikosi pasisekimo – niekas nesupras vieni kitų. Akivaizdu, kad jie trokšta skirtingų dalykų. Bet jeigu jūs jaučiate, kad daugiau nebegalite gyventi taip, kaip anksčiau – nebijokite viską pakeisti. Nereikia pernelyg rimtai žiūrėti į nusistovėjusį gyvenimo būdą. Gyvenimas pernelyg trumpas, o išbandyti norisi tiek daug.

www



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI