Vyriška nuomonė. Vyras ne Dievas. Juo nereikia tikėti

Jau nežinia kelintą kartą sekdamas naujienų srautą socialiniuose tinkluose ir skaitinėdamas straipsnius tinklapiuose susiduriu su patarimais merginomis ir moterims – tvirtai tikėti savo vyriškiais. Tikėti, kad nežiūrint į jokius sunkumus ir nesėkmes, jie anksčiau ar vėliau patirs sėkmę. Sukurs kažką grandioziško. Ir tada, jeigu mielosios damos tokių patarimų paklausys, vyrai jaus jų palaikymą. Ir galės susikoncentruoti ties darbais, pasiekti juose maksimalių rezultatų. Kaip įrodymai pateikiamos verslininkų, politikų ar menininkų biografijos. Atseit, niekas jais netikėjo, o žmonos tikėjo. Ir jie tai padarė!

Anksčiau man ši idėja atrodė pakankamai protinga. Aš irgi laukiau iš savo žmonos kažko panašaus. Kol pagaliau supratau, kad toks tikėjimas stipresniu manęs nepadaro. Greičiau atvirkščiai – ji mane slegia ir gniuždo. Atima jėgas ir energiją.

Vyras juk ne Dievas. Juo nereikia tikėti.

Tikėjimas – tai žinoti tai, ko žinoti neįmanoma. Žinojimas be įrodymų. Be faktų. Be kokių nors akivaizdžių patvirtinimų. Dievu galima arba tikėti, arba netikėti (tiksliau irgi tikėti – tikėti, kad Dievo nėra). Ir viena, ir kita – neįrodoma šiuo konkrečiu momentu. Ateiviais iš kosmoso irgi galima tikėti arba netikėti, jų egzistavimas ar neegzistavimas irgi neįrodytas.

O vyrais tikėti nereikia ir nėra prasmės. Vyro egzistavimo įrodymas vaikšto po jūsų namus.

Nors kalba, aišku, eina ne apie patį vyrą, o apie jo būsimus pasiekimus. Apie rezultatus, kurių jis būtinai kada nors pasieks, jeigu nenuleis rankų.

Bet žinote ką? Pabandykite atlikti nedidelį protinį eksperimentą. Įsivaizduokite, kad jūsų sutuoktinis ar vaikinas, su kuriuo draugaujate, sako jums: “Aš nuoširdžiai tikiu, kad anksčiau ar vėliau tu išmoksi užsiimti seksu”. Arba: “Stenkis ir toliau, mieloji ir kada nors tu tapsi išties seksualiai patrauklia”.

Jus šildo toks palaikymas? Daro stipresnėmis? Prideda ryžto žengti pasirinktu keliu?

Labai abejoju.

Tai štai – jūsų tikėjimą, kad jis kada nors kažko pasieks, vyras sąmoningai ar nesąmoningai suvokia maždaug taip pat. Drauge su pozityvu toks tikėjimas turi savyje ir negatyvų, galbūt ne iškart jūsų suvoktą signalą: “…o kol kas, atleisk, bet tu nevykėlis” arba “”Dabar tu niekam tikęs”, “Dabar aš tavimi nepatenkinta” ir t.t.

O kuo signalas menkiau suvoktas (ir jūsų, ir jo), tuo jis stipriau veikia. Bent jau kur kas stipriau negu jo akivaizdi, fasadinė prasmė.

Iš čia ir pasyvūs vyrų protestai, sabotažas, totalus nedėkingumas, kaip atsakas į jūsų “atsidavimą” ir “palaikymą”.

Dar sykį pasikartosiu: vyras ne Dievas. Juo tikėti nereikia.

Dar daugiau – tokio pobūdžio tikėjimas žeminan, tai – manipuliavimas. Jis turi labai stiprią foninę agresiją, kuri pajėgi sugriauti bet kokius santykius.

Tai ko gi tuomet reikia? Kaip elgtis su išrinktuoju? Nejaugi visai atsisakyti jį palaikyti?

Žinoma, ne.

Vyras – tai realus žmogus, o tai reiškia, kad jis turi realius žmogiškus poreikius. Pavyzdžiui poreikį, kad jį mylėtų, gerbtų, pripažintų. Būdamas su jumis, jis tikriausiai laukia, kad jūs dalyvausite tenkinant tuos poreikius. Kaip, tikiuosi, ir jis pats dalyvauja jūsų pačių žmogiškų poreikių tenkinime.

Jis trokšta, kad mylėtų ne tą, kuo jis taps kada nors ateityje, kad pripažintu ne už tai, ką jis kada nors jums nuveiks. Ateities kontroliuoti negali niekas (koks siaubas!), kokia ji bus – kol kas niekas nežino.

Jis nori, kad būtų mylimas toks, koks yra dabar. Kad mylėtų tą, kuris kažką daro jums dabar, šiuo konkrečiu momentu. Tiek jums, tiek pasauliui apskritai.

Kai nukreipiate savo meilę į įsivaizduojamą ateitį, jūs atimate tą pačią meilę vyrui iš dabartinio konkretaus momento. Ir kaip vyras galiu jums pasakyti – tai stulbina. Jeigu dabar jūs nesižavite, jeigu nemylite tokio, koks jis yra, nedėkojate už tai, ką jis JAU PADARĖ, o tik palaikote jo siekį žengti į priekį, gaunasi, kad jūs laikote jį už įtemptų vadžių. Tokioje padėtyje galima be galo ilgai stengtis kažką padaryti ir pasiekti. Tačiau taip gyventi labai nepatogu ir nemalonu.

Beje, kai jau parašiau ši tekstą, supratau, kad tokiu būdu “tikėti” lygiai taip pat beprasmiška ir draugais, verslo partneriais ar artimaisiais.

Šaltinis



Naujienos iš interneto


NAUJAUSI

Išauklėti ryškią asmenybę

Kiekviename iš mūsų slypi koks nors talentas, nepakartojami sugebėjimai ir polinkiai, tačiau ne visiems pasiseka juos išplėtoti. Kaip padėti vaikui atskleisti įgimtą potencialą? Yra penkios taisyklės, kurios duos startą vaiko asmenybės atsiskleidimui. Skatinkite nestandartinį mąstymą Kol vaikas dar visai mažas, kiekvienas jo žodis ir poelgis kelia tėvams susižavėjimą - jis…

Kaip teisingai elgtis su egoistais

Visi esame didesni ar mažesni egoistai. Adekvati savimeilė, savivertė ir pasitikėjimas savimi - labai svarbūs dalykai gyvenime, tačiau egzistuoja riba, kurią peržengęs žmogus pavirsta egocentrišku, į visus iš aukšto žvelgiančiu, save įsimylėjusiu savanaudžiu. Pavyzdžiui, kai kurie bando priversti aplinkinius patikėti, kad jo požiūris yra geriausias ir teisingiausias. Kiti valandų valandas…

Nepasiduok

Visi nori, kad būtų gerai. Tačiau gerai kažkodėl ne visiems. Ir žmogus visai neblogas, ir kitiems nekiaulina, o gyvenimas be prošvaisčių. Gal dar ne visai katastrofa, bet viskas juda link to. O pasitaiko, kad žmogus vidutinis, pilkas, menkiau apdovanotas protu ir išvaizda, talento nė su žiburiu nerasi ir tai labai…

Ar tiesa, kad visų ligų šaltinis – negatyvus mąstymas?

Originalas Sakoma, kad visos ligos kyla „nuo nervų“. Tačiau esame linkę į tokius pasakymus žiūrėti pro pirštus ir laikyti juos paprasčiausiais prietarais. O kaip yra iš tiesų? Ką apie tai sako mokslininkai? Ar tikrai atsikratę neigiamų minčių ir pykčio galime išsigydyti vėžį? Į klausimą, ar tiesa, kad visos ligos kyla…

Esi bloga mama, jeigu…

Jeigu skaitai šį straipsnį, vadinasi, bent kartą buvai suabejojusi, ar atitinki užimamas mamos pareigas. Tačiau apsieisime be ilgų įžangų. Taigi, tu esi bloga mama, jeigu: 1. Lauki, kad vaikas pradės realizuoti tavo ambicijas. Tu netapai gimnaste - tegu dukra tampa, ir nesvarbu, kad neturi fizinių duomenų ir apskritai jai norisi…