Žingsniai krizei įveikti

Užgriuvo krizė. Štai ji – stovi priešais mus, žvelgia į akis. Nuo jos žvilgsnio viduje viskas sustingsta iš baimės, pamažu pradeda kilti panika. Taip norisi pradėti bėgioti po kambarius ir, kaip įprasta, rėkauti, jog toliau taip gyventi neįmanoma. Stop. Sustokite. Pabandykime šį kartą kitaip. Na ir kas, kad ji atėjo, stovi, žiūri? Juk mes pačios sprendžiame, kaip šią viešnią priimti, kuo pamaitinti ir kaip su ja elgtis, teisingai?

Siūlau kelis paprastus, o kartais ir nelabai žingsnius link pasitraukimo iš krizės. Kiek tai užims laiko – sunku pasakyti. Viskas labai individualu. Viskas priklauso nuo to, kaip tvirtai viešnia įsikūrė jūsų namuose, kiek jūs pačios pasirengusios keisti įprastas reakcijas, o dar nuo to, kokių planų ir tikslų turi neprašyta viešnia – ar galėsite juos suprasti, įžvelgti ir duoti, ko jai reikia?

Pradedam?

Nuleisti garą ir atsipalaiduoti. Prieš pradedant analizuoti ir ieškoti sprendimų, reikia pašalinti įtampą. Kūnišką įtampą, kadangi iš pradžių reikia būtent su kūnu aktyviai pasidarbuoti. Yra daug straipsnių apie tai, kaip pergyventi negatyvias emocijas, galite padirbėti su jais. Galite daryti viską, kas jums asmeniškai padeda atsipalaiduoti. Nes antrą žingsnį žengti reikia jau atsipalaidavusioje būsenoje.

Suprasti, kiek tai liečia mane ir mano šeimą. Variantų gali būti įvairių. Taip, palietė ir labai stipriai – pavyzdžiui, būsto kreditas arba vyrą atleido iš darbo, pinigų srautas išseko. O pasitaiko, kad nieko ypatingai ir nepasikeitė. Uždirbi pinigus, leidi pinigus, reikalingiausių daiktų kainos šiek tiek išaugo, tačiau tau tai ne kritiška. Dvi skirtingos situacijos, tačiau panikos lygis gali būti vienodas.

Informacija neduoda nieko, išskyrus sugadintus nervus. Jeigu kiekvieną dieną naršysite internetą, ieškodami prognozių, prisirinksite tiek įvairios informacijos, kad pradėsite jausti baimę, net jeigu bijoti ypatingai nėra ko. Naujienų skaitymas, aktyvus ir netgi paranojiškas valiutų kursų sekimas – ta pati istorija. Dėl to atsisakykite šitos be galo įdomios veiklos – kasdienių informacijos, o jei tiksliau – informacinių pamazgų siurbimo. Ir TV naujienų geriau nežiūrėti. Protas apsivalys, praskaidrės, nerimas sumažės. Patikrinta savo kailiu.

Ko atsisakyti galiu, o ko – nelabai? Tiesos momentas. Reikia rimtai permąstyti savo vertybes ir išsiaiškinti, kas jums labai svarbu, o kas – nelabai. Ko nė už ką neatsisakysite, net jeigu teks daug daugiau dirbti, o ką galima laikyti smulkmenomis. Kiekviena iš mūsų turi savo vertybių skalę. Kažkam svarbu teisingai maitintis, kažkam mirtinai būtina bent kartą į savaitę nueiti į kavinę, kažkas negali gyventi be kelionių, o kažkam pirmoje vietoje – šeimos lizdelis ir jaukumas jame. Būkite sąžininga pati sau. Nes garsiai galite nuspręsti, kad apsieisite be naujų suknelių, bet ar liksite rami širdyje? Galbūt būtent dabar jūsų spinta apskritai tuščia ir jūs paprasčiausiai neturite ko užsidėti?

Kaip išsaugoti tai, kas svarbu? Jeigu kažko jums labai svarbaus atsisakyti nesate pasiruošusios, reikia ieškoti problemos sprendimo būdų. Jokiu būdu to neatsisakykite – taip tik dar labiau sustiprinsite stresą. Paverskite tai kūrybine užduotimi. Kaip naujoje situacijoje išsaugoti tai, kas man svarbu? Pavyzdžiui, jums svarbios kelionės, jos jus įkvepia ir pakrauna nauja energija. Panagrinėkite pigių skrydžių pasiūlymus. Pakeliaukite po savo šalį traukiniu ar automobiliu. Kelionėje neretai svarbu ne vieta, į kurią važiuojate, o pati kelionė ir nauji įspūdžiai. O jų galima gauti bet kur. Svarbiausia, norėti.

Norite būti graži, tačiau kosmetologė tapo pernelyg brangiu malonumu? Puiki galimybė išbandyti liaudiškus receptus, išmokti pačiai gamintis kremus ir kosmetiką. Kartais tokiu būdu užgimsta netgi nedideli moteriški verslai. Aš jau nekalbu apie tai, kad viskas bus natūralu ir sveika.

Jeigu jums svarbūs drabužiai, galbūt atėjo laikas išmokti siūti? Būtent taip puošėsi mūsų mamos, kai neturėjo pinigų, o parduotuvėse nebūdavo normalių drabužių. Siūti – dar ir pigiau, ir visada idealiai pritaikyta būtent jūsų figūrai, be to – labai moteriškas menas.

Jums labai svarbūs natūralūs produktai? Galbūt galite kažką pradėti augintis ir gamintis pačios? Arba pirkti kaime, be parduotuvių antkainių.

Kas yra baisiausia?

Ne tokia baisi krizė, kaip tai, ką pačios prisigalvojame ir kaip mes ją pačios įsivaizduojame. Mūsų baimės ir lūkesčiai dažnai būna labai perdėti, tačiau suprasti tai nėra paprasta. Pavyzdžiui, po rimtos problemos su skolomis, mane imdavo krėsti drebulys jau vien nuo to žodžio – „kreditas“.

Labai geras būdas blaiviai įvertinti situaciją ir galimas rizikas. Imate popieriaus lapą, rašiklį ir rašote (dialogo formatu):

Ko aš dabar bijau?

Kad negalėsiu grąžinti kredito už automobilį.

Kas tame baisiausia?

Turėsiu sugadintą kredito istoriją.

Ir kas tada?

Man daugiau neduos kreditų.

Ir ką?

Aš negalėsiu paimti būsto kredito.

Ir ką?

Neturėsiu savo būsto.

Ir kas tada?

Teks gyventi su tėvais, o tai neįmanoma…

Ir taip toliau.

Tokiais klausimais galima prisikasti iki pagrindinės baimės priežasties, atrasti ir svarbiausią problemos grandį, ir tikrąją pergyvenimų priežastį, o galima tiesiog nusišypsoti, kai suprasite, kad baimės priežastis visiškai absurdiška. Ir dabartinė bėda gali pavirsti smulkmena.

Būtinai rašykite dėkingumo dienoraštį

Mūsų protas veikia tokiu būdu, kad pats labai lengvai užsikabina už bet kokių problemų ir sunkumų. Įsivaizduokite, kad patalpinote internete savo nuotrauką ir jums parašė 100 komentarų. 99 iš jų buvo teigiami. O vienas – neigiamas. Kokį komentarą įsiminsite, kokį prisiminsite netgi po kelių dienų? Ir kokia bus jūsų būsena? Dauguma mūsų įsimins būtent negatyvų, ir pergyvens dėl jo, galvos apie jį, ginčysis su juo. Vietoje to, kad atkreiptų dėmesį į 99 pozityvių ir susifokusuotų būtent ties jais. Taip veikia mūsų protas, jeigu mes nevaldome jo sąmoningai.

Krizinėje situacijoje tas pats. Galbūt sumažėjo pinigų, bet ar tikrai sumažėjo laimės? Kitą kartą, nustojus vaikščioti į kavinę, galime atrasti, kad mokame puikiai gaminti, o naminis maistas gali būti skanesnis ir naudingesnis. Galime atrasti savyje naujų talentų, sunkumai gali sutelkti, suvienyti šeimą, prarastas darbas gali tapti proga padaryti tai, ko taip ilgai troškote – pakeisti veiklos pobūdį.

Kad įžvelgtumėte gera, iš pradžių reikia priversti save tai pastebėti ir akcentuoti būtent gera. Jeigu kiekvieną dieną užrašysime bent 10 padėkų, po mėnesio ar dviejų pastebėsite, kad matote daug gerų dalykų, o blogi prarandą buvusią svarbą. O dėkoti visada yra už ką. Už tai, kad gyvos, už šeimą, už stogą virš galvos, maistą, vandenį, sveikatą, galimybes, greta esančius žmones, už tai, ką tie žmonės kiekvieną dieną mums daro.

Atsikratykite balasto. Pamažu

Sunkiausia, užgriuvus krizei – išgyventi ją, tempiant iš paskos sunkią naštą. Kalbu apie įsipareigojimus. Apie, tarkime, paimtus kreditus. Nes jiems dar ir procentai auga ir kartais susidaro įspūdis, kad tu apskritai vien jiems ir tedirbi. Didžioji dalis istorijų, kurias teko skaityti apie krizes šeimose, buvo susijusios su skolomis ir kreditais. Be jų išgyventi sunkius laikus paprasčiau, tiesa?

Kreditai – tai savotiškas užmokestis už aistrą pirkti daugiau nei mums dabar būtina, dirbant mažiau, negu reikia. Juk anksčiau, kad nusipirktum automobilį, jam reikėjo susitaupyti. Tai galėjo užimti nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Tas pats su kompiuteriu, kurį keisdavome tik tada, kai sugesdavo, su telefonu, atostogomis po palmėmis. Kreditai giliai įsišaknijo mūsų gyvenime – iš pradžių pasimėgauk, paskui užmokėk – po nedaug, bet labai ilgai. Pastoviai. Kiekvieną mėnesį. Aš žinau apie ką kalbu, pamenu, kaip kapstėmės iš milžiniškų skolų, kurioms padengti neužteko net buto, kurį teko parduoti.

Atsikratykite šios vergovės mažais žingsneliais. Neimant naujų kreditų ir aktyviai gesinant senus. Net jei dėl to teks tam tikrą laiką pagyventi griežto taupymo režimu. Tai laikina būsena ir sulig kiekvienu padengtu kreditu darysis lengviau.

Investuokite į save

Ne pinigus. Nors galima ir juos. Pirmiausia – laiką ir jėgas. Tai kapitalas, kurio nepaveiks jokios krizės. Tyrinėkite, kas jus domina, kas patinka. Įsisavinkite naujas technologijas, naujus sugebėjimus. Išvalykite susikaupusias šiukšles savo viduje. Pradėkite tą patį daryti su santykiais. Manote, tai paprasta? Anaiptol.

Padėkite kitiems

Tam yra daug priežasčių. Kuo sunkiau mums patiems, tuo aktyviau reikia padėti. Kad išsilaikytume paviršiuje, kad prasiblaškytume, pamatytume, jog mūsų bėdos – dar ne pačios didžiausios. Kad nugalėtume savo pavydo ir godumo drakonus.

Krizė gera tuo, kad šalia jūsų visada pakaks žmonių, kuriems reikia pagalbos. Ir jiems reikia padėti. Mano vyras iki šiol prisimena, kaip mums netgi sąskaitoms apmokėti pinigų vos užteko, maitinomės pigiausiais produktais, bet nepaisant to, teikėme tegu ir kuklią, bet labdarą tiems, kurie netgi šito neturėjo. Tai leido pajusti, jog mes dar galime kažką nuveikti. Ir kad gyvename ne veltui. Praėjo jau 8 metai, o mes iki šiol prisimename tas dėžutes, kurias tampėme į paštą už paskutinius pinigus, kad išsiųstume į stichinę nelaimę patyrusį regioną. Kvaila? Taip. Netoliaregiška? Taip. Tačiau labai padėjo. Ir mums, ir tiems žmonėms.

Žmogus žmogui – ne priešas ir ne vilkas. Visi mes broliai ir seserys. Dėl to, vieni kitiems padėdami – padedame sau patiems.

Daug kas galvoja, kad pradės teikti pagalbą, kai atsiras daugiau pinigų. Tai iliuzija. Yra atliktas tyrimas, liudijantis, kad neturtingi žmonės žymiai dosnesni, jie žymiai lengviau dalinasi – net paskutiniais dalykais. O pakankamai pasiturintys visą laiką laukia kokios nors ypatingos progos, kad pagaliau pradėtų užsiimti labdara. Niekada nebus tokios progos. Niekada neateis ta diena, kai mums patiems visko užteks. Moteris visada suras kur išleisti bet kokią sumą pinigų.

Pradėti geriausia nuo kažko paprasto ir minimalaus. Pavyzdžiui, atiduokite senus drabužius. Pamaitinkite išalkusį. Paaukokite šiek tiek pinigų. Skirkite kažkam laiko ir dėmesio. Nereikia fanatizmo, puolant dalinti viską, ką turime. Tausokite save ir savo resursus, kad jų pakaktų ne vienai dienai. Tačiau ir godūs nebūkite. Dėl vieno lašo iš troškulio nenumirsite.

Suraskite krizėje sau reikalingų galimybių

  • Sulieknėti. Puikus bonusas, jei tik nepulsite badauti kaip išprotėjusios, o darysite tai sąmoningai ir protingai;
  • Užsiimti sportu. Kai judame, išsiskiria endorfinai – laimės hormonai. Diena susiklosto visiškai kitaip netgi po nedidelio fizinio krūvio – patikrintas faktas;
  • Galima ir atsipūsti. Jeigu įpratote daug lakstyti ir blaškytis, bus puiki proga padrybsoti, pailsėti, patikėti daugiau problemų vyrui;
  • Atsisakyti visko nereikalingo. Viso to, ką televizorius vadina gyvybiškai svarbiais dalykais ir ko realybėje jums visiškai nereikia. Ir atsisakyti paties televizoriaus būtų ne pro šalį;
  • Pasitikrinti santykius su vyru. Ir sutvirtinti juos. Patikėkite, jei sunkiu momentu jį palaikysite ir juo patikėsite – šito vyras niekada neužmirš. Sunkumai sutelkia ir suartina tuos, kurie pasirengę mylėti ir kažką nuveikti dėl meilės;
  • Išmokti skaniai gaminti. Vietoje to, kad švaistytumėte pinigus, pastangas, o kartais ir sveikatą kavinėse ar restoranuose. Gaminančio maistą žmogaus nusiteikimas labai veikia valgantį;
  • Išeiti iš darbo, kurio anksčiau negalėjote pakęsti, o dabar dar ir alga sumažėjo. Pagaliau galima jį palikti lengva širdimi;
  • Pamėginti daryti tai, kas patinka. O kada daugiau, jei ne dabar? Ypač jei kito darbo ir kitų variantų nenusimato. Galbūt ta krizė apskritai jus užgriuvo dėl to, kad pagaliau susirastumėte save ir savo pašaukimą?
  • Paprastas gyvenimas – pakylėtas mąstymas. Kuo paprastesnis jūsų gyvenimas, tuo paprasčiau jame pajausti laimę. Kartais vietoje pompastiškų atostogų Maldyvuose kur kas daugiau džiaugsmo suteiks šeimos žygis su palapinėmis prie artimiausio ežeriuko. O vietoje brangaus telefono – bendras vakaras prie šeimos židinio;
  • Ugdyti kūrybišką mąstymą. Visiškai paprasta nusipirkti suknelę. O jeigu tokios galimybės nėra – galima ją sugalvoti ir pasisiūti. Štai kur kūryba. Arba atnaujinti namus savo jėgomis. Ir t.t. Kūryba be galo svarbi, ir ne vien jums.

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI