Žmonės anaiptol ne visada protingi

Ar esate uždavę sau klausimus: „Kodėl kai kurie žmonės elgiasi visiškai ne taip, kaip jūs tikėjotės? Kodėl jie elgiasi neprotingai ir nelogiškai? Kaip nuspėti jų veiksmus?“

Kai vaikas gimsta, pirmaisiais dviem jo gyvenimo metais jam iškyla uždavinys išmokti naudotis savo kūnu. Iš pradžių šliaužioti, paskui vaikščioti… Pakui vaikui iškyla uždavinys išmokti elgtis su savo emocijomis, kad iki septynerių metų amžiaus jis nesivoliotų ant grindų, apimtas isterijos, jeigu jam nenupirko žaislo ar neišpildė noro, kad jis galėtų normaliai mokytis ir gyventi bendraamžių kolektyve.

Nuo 7 iki 14 metų vaikas sprendžia jau sekančius uždavinius: jis virsta paaugliu ir jam reikia išmokti sociumo normų bei taisyklių. Reikia išmokti laikytis taisyklių, paklusti autoritetams, klausyti, įsilieti į bendraamžių kolektyvą. Vyksta vaiko socializacija. Ir būtų labai gerai, jei sulaukęs 14 metų, vaikas mokėtų prisiimti lyderio vaidmenį bendraamžių – tokių pačių paauglių – kompanijoje.

Nuo 14 iki 21 metų – audringo intelekto vystymosi etapas. Idealus variantas – ypač studentiškame amžiuje jaunuoliai ir merginos labai daug mokosi, gauna naują informaciją, tampa protingais, sužino įvairiausias schemas, mokosi samprotauti, mąstyti, planuoti. Be to, šiame amžiuje jiems susiformuoja asmeninės vertybės.

Jaunuoliui jos labai svarbios. Visi tie „taika visame pasaulyje“, „Greenpeace“ ir kiti panašūs dalykai – jaunuoliško amžiaus pasireiškimai, būdas apginti savo vertybes, kovoti už jas. Jaunuoliai labai daug bendrauja. Pamenate, kaip iki paryčių ginčydavomės dėl kažkokių baisiai svarbių temų, įrodinėdami savo teisumą būtent vertybine prasme?

Po 21-erių metų pagrindiniai mokslai iš esmės jau baigiasi ir žmogus tampa suaugęs. Eina į pasaulį, dirba, daro karjerą, kuria verslą, šeimą, susilaukia vaikų ir iki 40-ies metų realizuojasi kaip suaugęs žmogus.

Po keturiasdešimties vaikai jau užaugo, namas pastatytas, šeimos funkcija, galima sakyti, išsisėmė, galima tapti brandžiu žmogumi, kuris visiškai susikoncentruoja ties savo paties dvasiniu tobulėjimu, tiek kokiomis nors vidinėmis savybėmis. Tai apytikrė schema. Savaime aišku, jos ne visada laikomasi.

Dabar pabandykite prisiminti žmones, kurie užstrigo kokiame nors amžiuje.

Pavyzdžiui, žmones, kurie taip ir neišmoko, kaip išmoksta pilnavertis paauglys, laikytis normų, taisyklių, visuomenės reikalavimų ir įstrigo vaiko amžiuje, gyvena emocijomis.

Manau, prieš akis greičiausiai iškils alkoholikai prie parduotuvės, narkomanai arba žmonės, kurie per buitinį kivirčą papjovė sugėrovą ir atsidūrė už grotų. Arba kokie nors bukagalviai, užsiimantys rutinišku sunkiu fiziniu darbu, su visiškai neišsivysčiusiu intelektu, neužmegztais socialiniais ryšiais. Kitaip sakant tie, kurie nežiūrint į tai, jog jiems jau 40-50 metų, liko psichologiniais vaikais. Ir kai dabar prisimenate savo pažįstamus, pasinaudokite tokiu kriterijumi: jeigu streso situacijoje jūsų pažįstamas puola į emocijas ir veikia skatinamas vien jų – jis psichologine prasme taip ir liko 6-7 metų vaiku.

Sekanti žmonių kategorija – psichologiniai paaugliai (tokių, deja, esama vos ne 80%). Jie taip ir įstrigo 14-os metų amžiuje, nežiūrint į biologinį amžių. Pagal pasą jiems gali būti ir 30, ir 40, tačiau realiai jie keturiolikmečiai. Bet kokioje streso situacijoje jie ieško arba kokių nors taisyklių, normų, arba klausinėja vyresnių draugų, autoritetų, viršininkų nuomonės. Dažniausiai tai žmonės, kuriems labai svarbu, ką pasakys kaimynas, ką apie juos pagalvos aplinkiniai, jiems svarbu gyventi ne blogiau nei kiti gyvena ir tuo pat metu neišsišokti.

Tai tie žmonės, kuriuos gniuždo socialinės normos ir taisyklės, ir kai mes, sulaukę 15-20 metų, vystome intelektą, jie užsiima komunikacijomis, taip sakant. Kitaip sakant, jie šventė, „tūsinosi“, dar kažkuo užsiėmė, tačiau nesivargino lavinti intelekto. Dėl to taip ir įstrigo paauglystėje, neperėję į sekančią kategoriją.

Dalis šių žmonių yra ne taip smarkiai socialiai sugniuždyti. Apie 5% psichologinių paauglių yra aktyvūs, jiems labai norisi būti „kietesniais“ už kitus, įrodyti, kad jie visus perspjovė. Suprantama, mūsų visuomenėje geriausiai visa tai parodyti išoriniais sėkmės atributais: prabangiu automobiliu, kur nors nuvažiuoti, kažką ekstremalaus nuveikti…

Ir kad tai „įrodytų“, jie pasirengę bet kokiems nusikaltimams, juk jie dar neturi savų vertybių. Moralės normos jiems neegzistuoja. Viskas susiveda į „pagaus-nepagaus, pasodins-nepasodins“. Jie dažniausiai laiko save protingesniais už kitus, niekas jų nepagaus, niekas nepasodins.

Galbūt prisiminsite tokius žmones – bet kokiais sukčiavimais, nemokėdami mokesčių užsidirba didelius pinigus, perkasi sportinį automobilį. Jie išties gali susikrauti milijoną, tačiau lygiai taip pat staigiai ir praranda. Arba pereina kelią dar suktesniems aferistams, arba konfiskacija, arba nesėkminga investicija… Dažnai pasakojama apie verslininkus, kurie užsidirbo milijoną, bankrutavo, užsidirbo dar vieną, vėl bankrutavo ir tik po trečio, ketvirto, šešto bankroto pagaliau sukuria rimtą verslą. Kol jie buvo psichologiniais paaugliais, elgėsi kaip paaugliai. O paskui pagaliau subrendo.

Sekanti taip ir nesuaugusių žmonių kategorija – psichologiniai jaunuoliai, jų priskaičiuojama apie 12% nuo visų gyventojų.

Jie labai daug samprotauja, kalba protingus žodžius, bet taip ir nepradeda nieko daryti. Krizės situacijose sušaukia susirinkimus, pasitarimus, posėdžius kuria gausybę planų, o veikti arba nepradeda, arba pradeda, kai jau per vėlu. Tokių psichologinių jaunuolių labai daug įvairiose nevykėlių politinėse partijose, kurios niekada taip ir nepatenka į valdžią. Pakanka jų ir tarp intelektualų, profesūros. Ypatingų pinigų nėra, bet užtat kiek pasipūtimo… Trumpiau tariant, tai žmonės, kurie labai daug kalba, rašo protingus tekstus, ilgas instrukcijas, nepaliaujamai posėdžiauja, švaistosi protingais žodžiais. Pagrindinė psichologinių jaunuolių bėda – būdami išties protingais žmonėmis, jie nesugeba konvertuoti savo žinių į realius rezultatus, realius veiksmus.

Ir vienintelis normalus būdas daug uždirbti – surasti žmogų – arba psichologinį suaugusį, arba psichologinį paauglį – kuris užmokės už jų smegenis. Pavyzdžiui, šitaip pavyksta neblogai įsitaisyti geriems programuotojams.

Ir tik sekantis lygmuo, maždaug 7% visų žmonių – suaugę žmonės. Jie sugeba greitai, tiksliai ir efektyviai veikti ir tie veiksmai duoda reikalingą rezultatą.

Gaunasi, kad 92% gyventojų nėra suaugę žmonės, nors pasuose gali būti įrašytas pats įvairiausias amžius.

Na o likęs vienas procentas – tai brandūs žmonės, anksčiau juos vadindavo didžiais išminčiais, tačiau mums kol kas ankstoka į juos lygiuotis.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Pagrindinis XXI amžiaus narkotikas Amerikiečių rašytojas ir blogeris Markas Mensonas pasakoja apie žalą, kurią mūsų gyvenimui daro išmanieji. *** Aš dažnai lankausi treniruočių salėje...
Ar tikrai šito norite? Dažnai girdžiu tokius dalykus: Norėčiau keliauti, tačiau trukdo vaikai; Noriu išmokti anglų kalbą, tačiau atmintis jau prasta, laiko nėr...
Gyvenimas susimetus visada pasmerktas Yra tokia "santuokos" rūšis, kai partneriai elgiasi tartum svečiai. Mylintys vienas kitą žmonės vaikšto į svečius, tenkina savo poreikius, dažniausiai...
Kaip nustoti kaltinti kitus už tai, ko nedarai? Straipsnio originalas Ar esate kada nors pagalvoję: • Kaip norėčiau kolegei pasakyti, kad neapkrautų manęs savo darbais, bet ji laikys mane nemandag...
Kai pradėsite kalbėti vien tik teisybę Žmonės nustos su jumis kalbėtis Jeigu pradėjote kalbėti teisybę, būkite pasirengęs, kad kai kurie žmonės nustos su jumis kalbėtis. Tai gali būti jūsų...
Žingsniai link pasitikėjimo savimi Jei norite nugyventi geresnį gyvenimą už tą, kurį gyvenate, pirmiausiai teks įgyti pasitikėjimo savimi. Ir nesvarbu, kiek jums metų. Žmonės labai ski...
Pragariška savaitė. Kaip pakeisti gyvenimą per 7 d... "Pragariška savaitė" - rūstus išbandymas Norvegijos armijos karininkams. Erikas Bertranas Larsenas - buvęs specialių pajėgų kovotojas, o dabar psichol...
Tinkamo momento dėsnis Originalas Šį dėsnį puikiai iliustruoja sėklų sodinimas į žemę pavasarį: po žiemos atšilus orui bunda gamta, todėl tai pats tinkamiausias laikas pabu...
Sau pasigimdytas vaikas Žmogui be galo svarbu suvokti, kaip ir kodėl jis atėjo į šį pasaulį. "Taip gavosi", "mes tavęs labai norėjome ir laukėme", "tu neplanuotas", "norėjau ...
Ko prisigalvojome sau vietoje laimės Viskas lygtai vyksta ne taip ir tu ne gyveni, bet "egzistuoji". Tartum stovėtum milžiniškame transporto kamštyje ir tarsi ir kažkur važiuoji, tačiau n...
Jūs užimtas ar produktyvus? Darbo produktyvumo didinimo manija pagimdė begalę klaidingų įsitikinimų, kaip turėtų atrodyti išties produktyvi darbo diena. Daugelis žmonių užimtumą ...
Kad ir kas šiandien benutiktų, aš šito nesmerksiu... Ar teko kada išgyventi bent vieną dieną, susitaikant su viskuo kaip yra ir nieko nesmerkiant? Daugeliui iš mūsų tai pasirodys labai sunkiu uždaviniu,...
Kaip išmokti nepykti Kartą manęs paklausė: -Nejaugi tu niekada nepyksti? -Ne, - atsakiau, - Aš niekada nepykstu. -Kodėl? - negalėjo nusiraminti pašnekovas. -Todėl kad ...
Kaip žvilgtelėti į savo gyvenimo užkulisius? Gyvenimą nugyventi galima pačiais įvairiausiais būdais. Vieni žmonės žengia per gyvenimą lengva eisena, juos lydi sėkmė, pasisekimas. Kiti pastoviai k...
Išvirkščia gelbėjimo pusė. Netempkite ant kupros a... Linkėti artimam žmogui gero - puiku, bet tik ne tuo atveju, kai galite pakenkti pats sau. Atiduodate keleriopai daugiau energijos, tempiate žmogų ant ...
Laikas praleistas su savimi Galimybė pabūti su savo mintimis vienumoje, netrukdant TV, radijo garsų, aplinkinių žmonių intensyviai reiškiamų nuomonių, šiuo metu darosi labiau pra...
Kaip teisingai pyktis: psichologo patarimai Originalas Net jeigu jūs senai kartu, puikiai suprantate vienas kitą, jūsų šeimoje viešpatauja meilė, barnių vis tiek pasitaiko. Ir kad konfliktai ne...
Kokiu save laikote – turtingu ar vargšu? Turtingi ir vargšai skiriasi vienas nuo kito tik mąstymo būdu. Suprasti, kaip mąstote, gana paprasta. Prisiminkite savo reakciją į komplimentus ir dov...
Kaip mus iš tikrųjų mato aplinkiniai Įdomu būtų šmurkštelėti praeiviams į galvas ir pamatyti save jų akimis. Šita suknelė mane lieknina? O eisena - pakankamai lengva? Mes fantazuojame, o...
Nepergyventos emocijos pritraukia į gyvenimą neper... Šiame straipsnyje kalba eis apie emocijas. Neseniai gavau laišką iš kliento, jame jis savo emocijas vadina silpnybe. Susimąsčiau, kodėl taip yra. Juk ...
Kaip smegenys adaptuojasi prie melo Kasdieninis melo ir pusiau tiesos vartojimas slopina specifinio "tiesos centro" aktyvumą. Smegenys palaipsniui prisitaiko ignoruoti negatyvias emocija...
Vaikiškos nuoskaudos. Ar yra šansų ištaisyti sugad... Ar verta kalbėtis su tėvais apie praeitį? Ir ką daryti, jeigu jie viską neigia? Kaip atleisti jau mirusiems tėvams, ar galima įžvelgti kritikoje tėvų ...
Kalbėk apie save ir būsi išgirstas "Kaip tik jo neprašiau - ir geruoju, ir piktuoju...", "Aš jam jau šimtą kartų sakiau!", "Ji manęs visiškai negirdi..." Taip jau atsitinka. Nei sveiko...
Nesistenkite būti reikalingais Troškimas būti reikalinga ir baimė tapti nereikalinga - šie nerimastingi palydovai lydėjo mane gyvenimo kelyje, kol nepradėjau abejoti kelionės krypti...
Kaip komplikuojame sau gyvenimą Gyvenimas nėra sudėtingas. Tai mes sudėtingi, o ne gyvenimas. Pats gyvenimas yra paprastas, o paprasti dalykai - patys teisingiausi. Kai buvome jaune...