Žmonės kartu iki to laiko, kol nori būti kartu

Žmonės būna kartu iki to laiko, kol abu nori būti kartu. Nei pareigos jausmas, nei moralė negali prikaustyti vieno žmogaus prie kito. Kai žmogus nutaria išeiti, jis išeis ir iš namų, ir nuo vaikų, ir nuo mirštančio invalido. O kol išeiti nenori – pasiliks greta.

Kai norisi būti drauge, jam nesukliudys jokie tavo trūkumai. Kai nutars išeiti, nesulaikys jokie tavo privalumai. Kad ir kokie būtumėte negražūs ir nepatrauklūs, visada atsiras tokių, kuriems jūs patiksite. Kad ir kokie būtumėte nuostabūs, visada atsiras tokių, kurie jus atstums.

Ir jei tave atstūmė – tai visiškai nieko nereiškia tu netapai nei blogesnis, nei menkesnis, nieko baisaus iš tikrųjų neįvyko. Tavo žmogus gyvena kažkur šiame pasaulyje ir jis tave priims.

Jei jis tave priėmė, ateis diena, kai išsiskirsite. Jei ne gyvenimo eigoje, tai tada, kai išskirs mirtis. Dėl to brangink tai, ką turi ir nesigailėk, praradęs. Ir nebijok prarasti.

Džiaukis, kad pasaulyje yra žmogus, kuris tau šviečia. Ir šviesk pats – kuo daugiau šviesos, tuo mažiau baimės ir tamsos širdyje.

Lapas, kuris nutarė grįžti atgal prie savo medžio, gali plaukti prieš tėkmę ir skristi prieš vėją. Tačiau medis nepriaugins jo atgal prie savo šakos.

Kuo labiau myli, kuo daugiau duodi meilės, tuo daugiau lieka. O jeigu duodamas meilę jauti skausmą ar neapykantą, reiškia, davei žmogui nuodų, padengtų patraukliu ir skaniu šokoladu. Vargu ar verta laukti dėkingumo už tokią dovaną.

Paleisk. Leisk žmogui būti, kuo jis nori. Ištirpti mylimame žmoguje – didžiulis talentas ir dar didesnis prakeikimas. Būk savimi, būk vertas, pamiršk baimę – kada nors tas žmogus vis tiek nebegrįš. Tačiau ne šiandien.

Tikėk ir pasitikėk. Šildyk. Dėkok. Negalvok apie tai, kas gali nutikti, galvok tik apie tai, kas vyksta čia ir dabar. Pasitrauk anksčiau, nei mirusi meilė pradės skleisti puvėsių dvoką. Ir ateik dar prieš tai, kai troškimas būti su žmogumi dar nespėjo peraugti į apsėdimą.

Tai, kas nupirkta už pinigus, yra verta vien pinigų. Tai, kas išmaldauta, išverkta, atimta ar pavogta, bus kada nors atimta ir iš tavęs, su kaupu.

Tai, kas duota gera valia, iš širdies – neįkainuojama.

O savo žmogų atpažinti labai paprasta. Eisite savo keliais ir susitiksite. Jis nieko nežinojo. Jūs irgi jo nekvietėte. Jūs suradote vienas kitą. Ir kad ir kur būtumėte ėję prieš tai – dabar jums bus pakeliui.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *