Mūsų asmeninei istorijai ir santykiams poroje didelę įtaką daro bendrai priimtos nuostatos apie meilę, kurios neretai trukdo mėgautis tuo, ką šią akimirką išgyvename. Jeigu mes suprasime šiuos mitus, tai pavyks dviese patirti didesnę laimę.
Iš daugybės su meile susijusių mitų čia pateikiami penki, kuriuos visi lengvai atpažįsta. Visi jie nėra be pagrindo, todėl turi teisę egzistuoti. Mums palankūs tie mitai, kurie verčia aktyviai dalyvauti savame gyvenime. Taigi pabandykime juos iššifruoti.
1. Mitas apie tinkantį partnerį: „Kažkas kažkur manęs laukia“
Pasakos apie antrą obuolio puselę, apie vienas kitam skirtus princus ir princeses… Mitas apie vienintelį jums tinkantį partnerį stipriai įsišaknijo mūsų kolektyvinėje pasąmonėje ir bėgant amžiams nei kiek nesilpsta. Galbūt taip yra dėl to, kad šis mitas įsišaknijęs giliausioje mūsų asmeninėje praeityje, kūdikystėje, kai iš motinos gaudavome viską (maistą, rūpestį, meilę). Tad mūsų pasąmonėje išlieka viltis sutikti arba, greičiau, įgyti tokį idealų partnerį, kuris užbaigtų mūsų blaškymąsi.
Šis mitas turi teigiamą pusę – jis skatina mus ieškoti meilės. Tačiau bet kokie sunkumai santykiuose toliau kels abejones: ar tai tikrai tas vienintelis, būtent man skirtas žmogus? Tuo pačiu mažės motyvacija tobulinti santykius.
Mes pradedame ieškoti to vienintelio paslėpto partnerio, nors jo fotorobotas – mūsų pasąmonėje įsitvirtinusių tėvo ir motinos bruožų visuma. Mus visada jaudina ir traukia tai, kas primena vaikystę (odos kvapas, elgesio ypatumai, fizinė išvaizda), tačiau tai nereiškia, kad su tokiu žmogumi sukursime mus tenkinančius santykius.
2. Mitas apie tinkamą (arba netinkamą) laiką: „Kol kas neatėjo laikas, o paskui bus vėlu“
Niekada nepradėti santykių ką tik nutraukus senuosius. Visada suteikti sau laiko apmąstymams… Numanoma, kad yra tinkamas laikas romantiniams santykiams, kuris užtikrins laimingą jų eigą, ir netinkamas, kuris garantuos jų nesėkmę. Šis mitas susijęs su antikiniais dievų nulemtais likimo įsivaizdavimais. Mūsų laikais, kai viskas lekia stulbinamu greičiu, mus valdo baimė pražiopsoti savo gyvenimą, padaryti netinkamą pasirinkimą, todėl mitas apie netinkamą laiką daro mums didelę įtaką.
Šis mitas palaiko idėją, kad sėkmė ar nesėkmė meilėje priklauso nuo veiksnių, kurių mes patys ar mūsų antrosios pusės negali paveikti. Šis mitas tvirtina, kad yra taisyklės, kurios garantuoja sėkmę. Jo tikslas – pasitelkus iliuzijas sumažinti mūsų nerimą.
3. Mitas apie tai, kad meilę galima kontroliuoti: „Santykiai – tai darbas“
Šis mitas susijęs su luomų santuokomis, kai partneriai rinkosi vienas kitą taip, kad būtų geriausiai pasirūpinta šeimos palikimu. Tokia prieiga svarbiausią vaidmenį atiduodavo protui. Šiandien jį palaiko asmeninio tobulėjimo kultas, kai darbas su savimi tampa raktu į bet kokius pasiekimus.
Šis mitas paneigia pasąmonės vaidmenį meilės santykiuose. Jis pagrindžia aktyvią mūsų poziciją: egzistuoja instrumentai ir algoritmai, kurie veda į sėkmę. Tie, kurie pasiduoda šio mito įtakai, skaito psichologinę literatūrą, dalyvauja mokymuose, lanko psichoterapijos seansus. Jų santykiuose su partneriais mažai spontaniškumo, gyvo keitimosi jausmais, pačiais įvairiausiais, o ne vien „teisingais“, todėl santykiai nesivysto.
Be to, šis mitas kartais stabdo permainas. Vietoj to, kad būtų ieškoma naujų sąveikos būdų arba pripažįstama, kad situacija be išeities, ir pasukama skirtingais keliais, partneriai ir toliau „dirba“ su savo išsisėmusiais santykiais.
4. Mitas apie meilę tarsi veidrodį: „Toks tokį pažino…“
Šio mito šaltinis – istorija apie Narcizą, kuris atstūmė nimfą ir įsimylėjo savo paties atvaizdą, pasilenkęs prie šaltinio atsigerti vandens… Ši neįmanomos meilės istorija baigėsi Narcizo mirtimi. Šiems laikams artimesnis absoliutaus antrininko ieškojimas. Netgi pažinčių svetainės siūlo artimos sielos paieškos kriterijus remiantis bendrais interesais, vienodais požiūriais, kurie, kaip manoma, garantuoja harmoningą ir ilgalaikę sąjungą.
Mitas apie „sutapimą“ turi užtikrinti tvirtus santykius, kuriems nebūdingi nemalonūs siurprizai. Šio mito privalumas slypi tame, kad jis verčia skirti dėmesį temperamentų, vertybių ir interesų vienodumui. Tai svarbu, tokiu atveju pora turi daugiau galimybių sukurti bendrą savitarpio supratimą. Vis dėlto, santykiams poroje ne tiek svarbu būti „panašiais“, kiek eiti viena kryptimi. Pavyzdžiui, sunku bus porai, kurioje susitinka du vienodai valdingi partneriai arba du, kurie pratę paklusti. Jeigu ieškosite viskuo į save panašaus partnerio, konfliktai bus neišvengiami.
5. Mitas apie susiliejimą: „Vienas plius vienas lygu vienas“
Kalbant apie šį mitą norisi prisiminti psichoanalitiko Donaldo W. Winnicotto teoriją, pagal kurią naujagimio gyvenimo pradžia lyginama su trimis savaitėmis palaimingo pamišimo, kai kūdikis susilieja su motina. Tai tampa vieninteliu būdu mylėti ir būti mylimu – auksiniu meilės amžiumi. Mūsų laikais fantazija apie partnerių susiliejimą atspindi egzistencinį saugumo poreikį. Už jo slypi desperatiškas patikimumo ir stabilumo siekis.
Toks susiliejimas griauna santykius, nes tarp dviejų žmonių turi likti atstumas. Jis taip pat griauna mūsų „aš“, nes siekiama sukurti bendrą „mes“. Ilgalaikis susiliejimas visada numano žmogaus ir jo resursų susiliejimą, kai mainais nesuteikiamas giluminis saugumo jausmas.
Tuo pat metu šis mitas suteikia porai gyvybingumo tokiose situacijose, kai reikia susitelkti, veikti „vienu frontu“. Veikdami kaip vienas, partneriai gali pasiekti puikių rezultatų. Taip pat šis mitas garantuoja mažesnę konkurenciją tarp partnerių, nes viskas ne „tavo“ ir ne „mano“, o „mūsų“.
