Antausis šiuolaikinei jaunajai kartai

Žurnalas Time ne per seniausiai paskelbė straipsnį, kurį galima laikyti antausiu šiuolaikinei jaunimo kartai. Autoriaus nuomone, Y kartos, kuri dar vadinama milenialais, atstovai nesugeba susidoroti su iššūkiais, kuriuos parengė jiems gyvenimas.

Pasižiūrėkite socialinių tinklų vartotojų anketas, kur foto albume „Truputėlis manęs“ patalpinta 300 nuotraukų. Paskaitykite Tviterį žmogaus, kuris rašo taip pat, kaip ir fotografuoja į Instagramą – ten tuščia, jokios prasmės, jokių idėjų – nieko. Ir tada suprasite, kad problema, apie kurią rašo savo straipsnyje žurnalistas Džoelis Šteinas, yra aktuali kaip niekad.

Siūlome susipažinti su straipsnio vertimu, kuris galbūt privers kitaip pažvelgti į jau įprastais tapusius dalykus.

***

Aš ruošiuosi padaryti tai, ką darė seni žmonės per visą žmonijos istoriją: išvadinsiu jaunesnius už save žmones tinginiais, ir paviršutiniškais egoistais. Tačiau skirtingai nei protėviai, aš disponuoju atitinkamais tyrimais, statistika ir autoritetingų akademikų citatomis. Trumpiau tariant, turiu įrodymų.

Beje, jeigu jūs priklausote kartai AšAšAš ( nuo angl. MeMeMe) ir gimėte tarp 1980 ir 2000 metų, tai jūsų nuomonė bus ypatingai įdomi.

Toks asmenybės sutrikimas kaip narcisizmas pasitaiko šiuolaikiniams dvidešimtmečiams trigubai dažniau nei kartai, kuriai šiandien 65+ metų. 2009 metų studentai 58% didesni narcizai nei 1982 metų studentai.

Jie apsėsti šlovės. 2007 metų apklausa rodo, kad mergaičių, norinčių tapti įžymybės asmenine asistente, yra trigubai daugiau nei tų, kurios norėtų tapti senatorėmis. Tų, kurioms asistentės darbas įdomesnis už stambios korporacijos generalinės direktorės darbą – keturis kartus daugiau.

Jie įsitikinę savo „kietumu“. 60 procentų iš jų mano, kad sugeba intuityviai nustatyti, kas yra teisinga, o kas – ne. Nepaisant to, kad dauguma 18-29 metų jaunimo šiandien vis dar tebegyvena su tėvais.

Jie išties yra tingūs. 1992 metais apie 80% jaunimo iki 23 metų amžiaus troško gauti atsakingą darbą. Praėjus 10 metų, šis rodiklis nukrito iki 60%.

Šios kartos atstovai iš įvairių šalių skiriasi vienas nuo kito, tačiau socialinių tinklų, globalizacijos ir sparčių pokyčių dėka, jaunuolis iš vienos šalies turi daug daugiau bendro su žmonėmis iš kitų šalių nei su senesnėmis savo tautos atstovais. Netgi Kinijoje, kur šeima istoriškai svarbesnė už individą, internetas, urbanizacija ir „vieno vaiko“ politika formuoja naują neįtikėtinų savimylų ir vien savimi besirūpinančių žmonių kartą.

Industrinė revoliucija sustiprino individą, jis gavo galimybę persikelti į miestą, užsiimti verslu ar sukurti nuosavą organizaciją. Informacinė revoliucija tiktai sukomplikavo emancipacijos procesus, suteikusi žmogui technologijas, kurių pagalba jis gali mesti iššūkį didelėms organizacijoms, pavyzdžiui, blogeriai – prieš laikraščius, YouTube režisieriai – prieš Holivudą, hakeriai – prieš korporacijas, pavieniai teroristai – prieš ištisas valstybes.

Karta Aš pagimdė kartą AšAšAš, kurios egoizmo technologijos yra dar galingesnės. Jeigu šeštame dešimtmetyje tipiška vidurinės klasės amerikiečių šeima pasikabindavo ant savo kambario sienos vestuvinę, mokyklinę ir, galbūt, tarnybos kariuomenėje nuotrauką, tai šiandien aplink tas nuotraukas susikaupė dar 85 nuotraukos su savimi ir savo augintiniais.

Naujoji karta sąveikauja su pasauliu ištisą parą, tačiau dažniausiai tiktai per ekraną. Susitikę gyvai, jie vis tiek nenustoja siųsti žinučių per telefonus. 70% iš jų tikrina telefoną kas valandą, daugelis patiria fantomines vibracijas kišenėje, kur laikomas telefonas.

Nuolatinis dofamino dozės ieškojimas žudo kūrybiškumą. Torenso testo duomenimis, jaunimo kūrybiškumas didėjo nuo septinto dešimtmečio vidurio iki devinto dešimtmečio antrosios pusės. Paskui ėmė kristi ir staigiai smuko 1998 metais. Pradedant 2000 metais analogiškus smukimo rodiklius demonstruoja empatija, kuri yra būtina domintis žmonėmis ir jų požiūriais. Tai tikriausiai susiję su narcisizmo augimu ir tiesioginio bendravimo su žmonėmis trūkumu.

Bet užtat jie yra tikri specialistai paversti save brendais, prekių ženklais su milžiniškomis elektroninių „draugų“ ir „sekėjų“ kaimenėmis, sekančiomis jiems iš paskos. Kaip ir bet kokios kitos komercijos atveju, pozityvas ir pasitikėjimas savimi čia vaidina svarbiausią vaidmenį.

Taip, aš turiu duomenų, kad dabartinės kartos atstovai yra narcizai ir tinginiai. Tačiau kartos didybę lemia ne sausi skaičiai ir procentai, o tai, kaip ši kartą sugebės susidoroti su jai teksiančiais iššūkiais.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *