Ar žinote, kodėl geras ir normalus žmogus visada pralaimi?

Pavyzdžiui, skandaluose? O juk dažniausiai į barnius ir skandalus jį įtraukia žmonės, kurie net jo mažojo pirštelio neverti: menkai išsilavinę, kreivai-šleivai kalbantys, neprotingi, ką ten slėpti – kartais visiški idiotai. Geri žmonės ginasi nuo piktų, kiek moka, tiek ginasi. Normalūs ginasi nuo toksiškų.

Tačiau toksiškas kažkodėl išeina iš skandalo kaip iš pirties – švarutėlis, kvepiantis, šviežutėlis. O geras žmogus – sutriuškintas, sugniuždytas. Neturi jėgų. Sunkumas širdyje… Net jeigu formaliai geras žmogus ir laimėjo ginčą, jam vis tiek labai bloga. Kodėl taip yra?

Mane seniai domina šis klausimas. Situacija tokia: gerą žmogų toksiškas oponentas apmėto purvais ir fekalijomis. Ką turi, tą ir mėto, teisingai? Kokiu resursu disponuoja, tokiu ir naudojasi. Purviną savo asmenybės energiją toksiškas žmogus naudoja kaip šaudmenis. O tokios energijos jis turi iki soties.

O geras žmogus turi aukso ir perlų. Skaidrių deimantų ir akvamarinų. Štai juos ir svaido į oponentą. Kitų šaudmenų jis neturi – tik gryną, švarią asmenybės energiją.

O dabar įsivaizduokite šitas “kautynes”. Nelabai koks gaunasi susišaudymas: geras žmogus jau visas išterliotas iki ausų, dvokia, apsvaidytas toksiško oponento “gėrybėmis”. O pastarasis apmėtytas rubinais ir deimantais. Nors ginčijosi ir barėsi abu ta pačia kalba. Galbūt gerasis netgi barėsi: “Kaip jums ne gėda, mielas pone! Turėkite sąžinės! Tai visiškai neleistinas elgesys, jus dangus už jį nubaus!” Ir mėto į oponentą savo asmenybės energijos aukso grynuolius.

Štai dėl ko toksiški žmonės taip mėgsta skandalus – jų metu jie smarkiai praturtėja. Štai dėl ko jie tokie patenkinti, taip linksmai kikena iš pasitenkinimo, štai dėl ko taip džiugiai pradeda skandalą ir be jokios regimos priežasties atakuoja geruosius.

O gerieji lyg ir teisingai atsikirto, netgi iškalbingai ir į temą. Ir tuo pat metu lieka apdrabstyti purvais. Be to, dar ir savo lobius iššvaistė, visus savo resursus.

Purvo pasaulyje daug, aukso – mažai. Dėl to nešvaistykite tuščiai savo atsargų. Kraštutiniu atveju, kaip patardavo Platonas, mėtykite gerai nusitaikę, pasirinkę kuo sunkesnį grynuolį. Tegu springsta. Ir pasitraukite iš skandalo: jame mes neišvengiamai pralošime ir prarasime labai daug jėgų.

Gintis ir kovoti reikia kitaip. O skandaluose mes visada pralošime įniršusiems chamams. Bet bent jau nereikia gausinti jų turtų, štai ką apie tai manau. Nereikia svaidyti jiems aukso grynuolių, mainais į purvą ir fekalijas.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *