Visuomenėje jau seniai sklando juokeliai apie gydytojų raštą. Tačiau 2007 metais paskelbta statistika nėra tokia juokinga – kasmet dėl neįskaitomo gydytojų rašto miršta 7000 žmonių.
O štai anot JAV Nacionalinės medicinos mokslų instituto akademijos 2006 metų pranešimo, dėl klaidų išrašant vaistus kasmet vien Amerikoje sužalojama 1,5 milijono žmonių.
Dauguma šių klaidų įvyksta dėl neaiškių santrumpų bei nurodytų dozių, o tap pat dėl neįskaitomo rašto ant daugiau nei 3,2 milijardo receptų, kasmet išrašomų JAV.
Čikagoje įsikūrusios sveikatos priežiūros technologijų kompanijos „Allscripts“ vadovas Glenas Tulmannas sako, kad tūkstančiai žmonių miršta, o visuomenė apie tai tik šneka.
Anot jo, šiandieninės technologijos yra pakankamos, kad būtų išvengta klaidų, tad jis kvestionuoja, kodėl nėra taip daroma.
Nors yra gydytojų, kurie jau daugelį metų rašo elektroninius receptus, dauguma negali atsisakyti popieriaus ir rašiklio.
G.Tullmanas sako, kad 90 procentų šalies gydytojų naudojasi internetu, tačiau mažiau nei 10 procentų jų investavo laiko ir pinigų, kad pradėtų naudotis elektroninėmis medicinos kortelėmis ir receptais.
Kadangi egzistuoja daugiau nei 17 000 vaistų pavadinimų, juos nesunku sumaišyti – ypač kai jų pavadinimai yra panašūs. Arba 150 miligramų dozė gali būti perskaityta kaip 1500.
Tuo tarpu elektroninėse sistemose vaistai ir jų dozės yra parenkamos iš meniu – kad būtų išvengta klaidų tai rašant, o farmacininkams nereikėtų vėl iš naujo suvedinėti informacijos.
Kompanijos SureScripts vadovas Kevinas Hutchinsonas sako, kad mažai kas žino, jog 15 procentų JAV gydytojų išrašo 50 procentų receptų, o 30 procentų jų išrašo 80 procentų receptų.
Tad nebūtina priversti visus gydytojus rašyti elektroninius receptus – svarbiausia priversti tai daryti 30 procentų konkrečių gydytojų – o tada procesas ilgainiui automatizuosis.
