Mylėti – tai atiduoti dalį savęs. Be užmokesčio ir įvairių išlygų. Jei norite gauti meilės, jums tereikia ją patiems dalinti. Ir kuo daugiau duodate, tuo daugiau gausite.
Meilė panaši į bumerangą, jis visada sugrįžta. Galbūt meilę sugrąžins visai ne tas žmogus, kuriai patys ją davėte, bet ji vis tiek jums sugrįš. Ir sugrįš su kaupu.
Tuo pat metu svarbu turėti galvoje, kad meilės atsargos jumyse yra neribotos. Mes jos neprarandame, jei daliname kitiems. Vienintelis būdas prarasti meilę savyje – niekam jos neduoti.
Viena iš priežasčių, kodėl žmonės retai patiria meilę – jie laukia, kai kas nors iš pradžių pamils juos pačius. Tačiau tai panašu į muzikantą, kuris sako: „Pradėsiu groti savo muziką tik tada, kai žmonės pradės šokti”. Tai panašu į situaciją, kai lauki iš laužo šviesos bei šilumos, neįmetęs į jį malkų.
Tikra meilė yra besąlygiška, ji niekada nieko neprašo mainais. Ji nepakenčia barterio – tu man, aš – tau. Laimingų, visą gyvenimą trunkančių santykių paslaptis yra ta, kad reikia visada nukreipti savo dėmesį ne į tai, ką gali gauti ar pasiimti, o į tai, ką galėtum pats duoti.
