Svetimoje akyje galima įžvelgti menkiausią krislą, ypač jei kalba eina apie tavo mylimo žmogaus akis, o savoje akyje gali ignoruoti didžiausią rąstą.
Tu nenuilstamai svaidai pretenzijas gyvenimo draugui, demonstruoji nepasitenkinimą jo elgesiu, kuris neatitinka tavo idealo ir stengiesi jį pakeisti, paveikti visomis įmanomomis priemonėmis.
Gėlių jis nedovanoja, pusryčių į patalus nenešioja, kiurkso su draugais bare iki vėlumos, o romantikos vietą užėmė buitinės realijos. Tu pamiršti, kad meilės šokis šokamas dviese. Į susiklosčiusią situaciją santykiuose tu irgi įnešei savo indėlį. Galbūt jis elementariai nenori grįžti namo, kur tu jo lauki su krūva priekaištų, dėl to jam maloniau pabendrauti su draugais, kurie tikrai nepraktikuos firminio atrakciono „Tarkuoju vyrui smegenis ypatingai iškreiptais metodais”.
Elgiesi kaip furija, kabinėjiesi prie smulkmenų, kankini mylimą žmogų, išmušinėdama iš jo informaciją apie tai, kodėl jis nė karto nepaskambino tau per pastarąsias dvi valandas. Tuo tarpu pati surinkti numerio tu irgi nepasivarginai. Kodėl būtent jis turi skambinti? Galbūt jis irgi visą tą laiką laukė tavo skambučio?
Tu susierzini, kad jis nustojo būti švelnus lovoje, kad ėmė žvelgti į šitą šventą dalyką labai praktiškai. O jeigu atsigręši į save? Tu jau nesipuoši gražiais naktiniais marškiniais, nebe taip atidžiai save prižiūri, sueities metu gali netikėtai prisiminti, jog pamiršai paskambinti geriausiai draugei, kad papasakotum jai naujausias paskalas… Ir prisimeni visa tai būtinai balsu…
Pyksti dėl smulkmenų, išlieji ant mylimo žmogaus tonas negatyvo, pasireiškiančio pačiomis rafinuočiausiomis priekaištų ir kaltinimų formomis. O paskui kažkodėl stebiesi, kad vyras gerokai atvėso, nebelaukia susitikimo su tavimi kaip laimingiausių gyvenime minučių ir nenešioja tavęs ant rankų.
Jis tavęs deramai nepalaiko sudėtingose situacijose, nepadeda žodžiais ir darbais, nebando įsigilinti į tavo problemas. O ką tu pati? Tarkime, tavo mieliausiajam kažkas nesigauna, pavyzdžiui, jis niekaip negali rasti darbo. Ir ką tu darai? Užuot palaikiusi ir suteikusi jam pasitikėjimo tavo meile, pradedi tarkuoti jį už neveiklumą ir už tai, kad jis apskritai niekam tikęs.
Santykių pradžioje buvai linksma, atsipalaidavusi, aktyvi. Priėmei savo vyriškį visą ir visiškai, neužsiėmei archeologiniais kasinėjimais jo ankstesniame gyvenime. Tavęs neerzino jo bendravimas su draugais, nekritikavai jo kalbėjimo manieros, knarkimo, įpročio slampinėti po namus vien su glaudėmis. Tu rūpinaisi tiek savo išvaizda, tiek tuo, ką kalbi.
Dabar jau nebemoki nieko duoti, niekuo dalintis, persijungei į režimą „gauti”, „imti”. Vartotojiškas elgesys su vyriškiu veda vien į tai, kad jame įsijungė analogiškas mechanizmas. Turėk galvoje vieną paprastą tiesą: kiekvieną situaciją tavo gyvenime išprovokavai tu pati. Visos tavo gyvenimo aplinkybės – tai atsakas į tuos signalus, kuriuos transliuoji į aplinką.
Kai daug duodavai – daug ir gaudavai.
Vyras nebedovanoja gėlių, nekviečia į kavinę? Ką gi, tu pajėgi ištaisyti šitą apmaudžią klaidą. Išrink jam gražią gėlę ryškiame vazone ir pagamink romantišką vakarienę-siurprizą. Nebijok parodyti iniciatyvos ir padaryti mylimam žmogui ką nors malonaus, net jeigu jau seniai nesulauki jo dėmesio ženklų. Užsiimk savimi ir nustok ieškoti kaltininkų išoriniame pasaulyje. Visos kaltės tūno tavo viduje.
