Gerbkite savo vyrą

Gerbkite savo sutuoktinius ir savo vaikų tėvus. Niekada nepavargsiu šito kartoti. Tačiau susidaro įspūdis, kad reikia kartoti dar dešimt kartų dažniau, kad mane pagaliau išgirstų.

Niekada nesiliausiu stebėtis, kaip lengvai moterys gali internete iškloti visas savo vyrų nuodėmes, išvardinti visus trūkumus, klaidas, pačius intymiausius momentus – iki smulkiausių detalių! Nešti šiukšles iš trobos, prisidengus lyg ir kilniais ketinimais. Tik mes juk visi puikiai žinome, kur veda kelias, gerais norais grįstas.

Kaip lengvai ir paprastai moteris išpasakoja apie savo vyro ypatumus draugėms, mamoms, kaip lengvai ir paprastai aptarinėja visų konfliktų ir netgi intymaus gyvenimo detales su kolegėmis darbe ar apskritai pašaliniais žmonėmis. Ir koks gi gaunasi rezultatas?

Kol skundžiatės savo vyru mamai, draugėms ir internetui, santykiai nebeturi jokio šanso pasikeisti. Jūs tokio šanso irgi netenkate. Vyras visa tai jaučia ir savo elgesiu suteikia jums dar daugiau pretekstų skųstis.

Pamenu, viename seminare mikrofoną paėmė moteris, turėjo užduoti klausimą, o vietoje to pradėjo vardinti vyro trūkumus. Maždaug 200 žmonių auditorijai. Seminaro tema buvo apie tai, kaip ištekėti. Pamenu, kaip nepakeliama buvo viso to klausytis. Aš ją pakankamai grubiai nutraukiau ir pasakiau tik viena: „Jums verta išmokti gerbti savo vyrą”.

Moteris pradėjo ginčytis, kad, atseit, ji savo vyrą gerbia, o jis… Ir pabandė tęsti toliau.

Man toks šiukšlių nešimas iš namų reiškia tik viena – pagarbos nėra. Nors moteris pati to nesugeba suprasti.

Panašiu būdu kartais atsakau į nesibaigiantį komentarų srautą socialiniuose tinkluose. Moterys lenktyniauja, vardindamos savo vyrų nuodėmes ir, kas keisčiausia, tuo pat metu tikisi, kad šita veikla padės sureguliuoti santykius.

Jeigu nėra pagarbos, nieko gero tokiuose santykiuose nebebus. Nei ištikimybės, nei harmonijos, nei bendro augimo ir tobulėjimo. Vien tiktai kančios.

Kartais pasiūlau tokioms besiskundžiančioms įsivaizduoti, ką pačios pajaustų, pamačiusios kaip kokiame nors socialiniame tinkle jos vyras aptarinėja su draugeliais ją pačią – figūrą, seksualumą, charakterį, įpročius. Negatyviu kontekstu, savaime aišku. Atseit, figūra jos iš esmės nebloga, bet po gimdymo užpakalis kažkaip apdribo ir krūtinė nukaro iki pilvo. Raukšlių kažkokių atsirado. O dar ji garsiai šliurpia sriubą. Išmėto po visus namus savo higienos priemones. Kai miega – apseilėja visą pagalvę. O kai užeina PMS – pavirsta tikra furija…

Kažkaip taip. Moterys, kai aptarinėja vyrus, išsireiškimų ypatingai nesirenka. Malonu?

Tai kodėl vyrams tai turi būti malonu?

Ir netgi jei jis to negirdi ir neskaito, moters požiūrį jis puikiausiai jaučia. Mūsų mintys juk atsispindi veide, akyse, elgesyje, be to, sutuoktiniai susaistyti ir kur kas subtilesnėmis tarpusavio santykių gijomis ir tai, ką jaučia vienas, stipriai įtakoja kitą. Kol skundžiatės vyru, jis jaučia jėgų atoslūgį – be jokių aiškių ir regimų priežasčių. Tai neretai sukelia nesuprantamą susierzinimą ir pyktį, kurį jis ant jūsų pačių paskui ir išlies. Pagerinote santykius skundais?

Niekada negalime nešti šiukšlių iš namų. Tai žinojo mūsų močiutės, mūsų patarlės apie tai irgi kalba. Galbūt dėl to ir šeimos buvo tvirtesnės? Gyveno žmonės drauge be ypatingų problemų ir meksikietiškų serialų aistrų, augino vaikus, užsiėmė savais reikalais.

Tuo momentu, kai skundžiatės ir išverčiate iš širdies visą susikaupusį purvą, gali pasidaryti šiek tiek geriau, tačiau po trumpo palengvėjimo situacija pasidarys dar baisesnė.

Tai kokia tokių trumpų iškrovų prasmė? Yra juk ir kitų pasekmių, kurios gali baigtis labai liūdnai. Tarkime, papasakojote mamai, koks jūsų vyras išgama, paskui su juo susitaikėte, o mama šito niekada nepamirš ir kiekvienu tinkamu ir netinkamu momentu primins. Ir neatleis jam taip pat greitai, kaip atleidote jūs. Sugadinti santykiai su uošve apnuodys ir vyrą, ir jus pačią.

Tai, kas vyksta šeimoje, liečia tik jus ir vyrą. Ir nieko daugiau. Tik jūs žinote jo silpnas puses ir jeigu trokštate santykiuose pasitikėjimo ir šilumos, verta išmokti ne šiaip būti kartu, bet ir stoti į tą pačią barikadų pusę.

Netgi pas psichologą, jei norite kreiptis dėl problemų su vyru, reikia eiti kitaip. Ne vyrą koneveikti, ne pasakoti, kaip jis elgiasi, kokių turi trūkumų, o kalbėti tik apie savo jausmus, pasiskųsti, kad santykiai prasti. Aš elgiuosi štai taip, aš jaučiu štai tą ir aną, ir negaliu padaryti štai to ir va šito. Galvoti reikia ne apie kito žmogaus trūkumus, o apie savo pačios vaidmenį situacijoje.

Gerbkite savo vyrus. Šiais laikais liko labai mažai moterų, kurios tai sugeba. Dėl to ir laimingų šeimų tiek mažai. Gali susidaryti įspūdis, kad toms moterims tiesiog pasisekė rasti gerą vyrą, štai ir visa paslaptis. Tačiau taip nėra. Krizių ir sunkumų pasitaiko visose šeimose. Tačiau kažkas ieško bėdų savyje, o kažkas rodo pirštu į vyrą ir skundžiasi. Pirmosios kategorijos žmonų vyrai įgauna jėgų ir vyriškumo. Besiskundžiančių moterų vyrai darosi tik piktesni, silpnesni.

Ir kai moteriai, kuriai „tiesiog pasisekė” su vyru, kas nors pasako, kad, žinoma, su tokiu vyru bet kuri moteris gali būti laiminga, tokia žmona tyliai nusišypso. Nes prisimena, koks jis buvo prieš daugelį metų, kokias kliūtis jiedu drauge įveikė, ką jai pačiai teko patirti ir paaukoti, kad vyras taptų pagaliau tuo, kuo tapo.

O viskas prasidėjo nuo pagarbos, kuris neleido jai lakstyti gatvėmis ir pasakoti visiems aplinkui apie savo išrinktąjį. Ir nuo savigarbos – juk ji pati šitą vyrą pasirinko ir pamilo.

Pagarba – tai pamatai, be kurių nieko nepastatysi. Mes, žinoma, turime krūvas pasiteisinimų. Už ką jį gerbti? Kas jis toks, kad aš jį gerbčiau? Pažiūrėkite, kaip jis elgiasi! Tegu iš pradžių pats pradeda mane gerbti!

Visa tai atsikalbinėjimas, kad mums pačioms nereikėtų nieko daryti ir keistis. Norint gerbti vyrą, reikia turėti tik noro.

Norite būti laiminga šeimoje? Susikiškite kur nors giliau savo išpuikimą ir egoizmą ir išmokite įžvelgti vyriškyje asmenybę, išmokite jį gerbti ir užčiaupkite burną, kad iš jos nepasipiltų skundai visam pasauliui (kalba eina ne apie tuos atvejus, kai santykiai destruktyvūs. Nors ir juose pagarba nepakenktų). O kai kils noras padėkoti, pasakyti ką nors gero apie vyrą – štai tada tylėti nereikia, kalbėkite kuo garsiau.

Jeigu neturite už ką gerbti, jeigu jis nenusipelnė, reiškia, nelabai jums tos laimės ir norisi. Dauguma vyrų yra visiškai normalūs, geri, su dideliu potencialu. Priklausomai nuo jūsų požiūrio į jį, gausite tai, ko iš jo norite. Surasite jėgų gerbti – ir jis darys tai, už ką vėl ir vėl užsitarnaus jūsų pagarbą. Matysite jame vien minusus – jis ims elgtis būtent taip, ko iš jo reikalaujate – negatyviai. Ką pasėsi, tą ir pjausi.

Renkatės jūs pačios. Savarankiškai. Bet ir pasekmes paskui teks pačioms srėbti. Dėl to visgi verta pagalvoti, ko jums iš tikro norisi. Būti teisia, vadovauti, kaulyti aplinkinių užuojautos, ar vis dėlto, laimės ir harmonijos santykiuose.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *