Artumas su kitu žmogumi – tai dvi medalio pusės.

Viena pusė simbolizuoja švelnų prisirišimą, rūpestį ir meilę, o kita – baimę patirti skausmą, bijojimą būti atstumtam.

Dėl pastarojo dalyko daug žmonių atsisako artimų santykių, kad apsaugotų save „dėl viso pikto“.

Panagrinėkime, kodėl atsiranda artumo baimė, pagal kokius požymius ją galima atpažinti ir kaip su ja kovoti.

Kas yra artumas

Jis būna įvairus: emocinis, intelektualinis, seksualinis. Apskritai kalbant, artumas – tai gebėjimas, siekis dalytis savo jausmais, emocijomis, paslaptimis, svajonėmis, išgyvenimais su kitu žmogumi, leidimas save paliesti. Tačiau vieni žmonės be jokių problemų atsiveria aplinkiniams, o kitiems labai sunku patikėti save kam nors.

Artumo baimė – prieštaringas reiškinys. Čia ir „norisi, bet baisu“. Nori rasti sielos draugą, padovanoti jam savo meilę ir tapti laimingu. Bet tuo pačiu metu, kai tik pasirodo vertas žmogus, su kuriuo galima sukurti kažką rimto, apima panika, nes norisi likti vienam.

Žmogus trokšta artumo, nes pavargo nuo vienatvės, bet sau to neleidžia. Tasai, kuris vengia artumo, vadinamas kontrpriklausomu. Tai yra tasai žmogus, kuris turi priklausomybę nuo nepriklausomybės, kad ir kaip keistai tai skambėtų. Tokiam žmogui būdingos savybės: nerimas, agresija, nukreipta į save, idealumo siekimas.

Dažniausiai artumo baimė atsiranda vaikystėje. Mama ir tėtis galėjo atstumti vaiką, nesukūrė su juo emocinio ryšio, nesuteikė palaikymo, rūpesčio, švelnumo, meilės – visko, ko taip reikia kiekvienam žmogui.

Dėl to kontrpriklausomas žmogus pirmuosius gyvenimo metus patyrė psichologinę traumą ir jam susiformavo nuostata: „Geriau aš kitą žmogų paliksiu, nei leisiu, kad paliktų mane, kad nereikėtų patirti tokios skausmo dar kartą“.

Kokios yra artimų santykių baimės priežastys

Tokia baimė galėjo susiformuoti dėl šių priežasčių:

Jums melavo arba išdavė

Beveik kiekvienas iš mūsų praeityje susidūrė su apgaule arba išdavyste, kai atsivėrė kam nors arba labai pasitikėjo. Dėl to po apgaulės galėjo susiformuoti tokia nuostata: padidėjęs emocingumas veda prie skausmo, todėl reikia visomis jėgomis vengti tokios pat skausmingos patirties.

Jūs netikite žmonėmis

Galbūt vaikystėje jus skriaudė bendraamžiai, nepripažino tėvai ar tyčiojosi aplinkiniai – priežastys gali būti įvairios. Jei esate labai jautrus žmogus, tokia rimta praeities trauma (tiek fizinė, tiek psichologinė) galėjo tapti priežastimi, dėl kurios vėliau atsirado fobija artimam bendravimui su kitais žmonėmis.

Bijote pašaipų ar pasmerkimo

Čia paslaptis yra ta, kad jūs gėdijatės savo emocijų, pažiūrų, įsitikinimų, kadangi nepriimate patys savęs. Galiausiai jūs nusprendėte: geriau užsidaryti savyje, atsiriboti nuo visų kartu su savo pasaulėžiūra, nei susilaukti pasmerkimo ar įžeidžiančių pašaipų iš kitų žmonių.

Jūs bijote būti palikti

Paprastai ši baimė kyla iš vaikystės. Mama galėjo palikti mažą vaiką kambaryje, ir jei ji ilgai negrįždavo, vaikas pradėdavo jausti baimę ir nerimauti, kad jį paliko visam laikui. Tokia patirtis gali nepadaryti žalos vaikui, tačiau gali palikti gilų pėdsaką vaiko psichikoje ir paveikti jo gyvenimą.

Jūs bijote savo žlugimo

Jūs galėjote ilgą laiką tobulinti save kaip asmenybę, dirbti su savo išvaizda. Tačiau galėjo atsirasti nuogąstavimas, kad kažkas gali sugriauti jūsų įprastą gyvenimą, pradėti kontroliuoti. Tačiau priežastis yra ta, kad jūs bijote visai ko kito: to, kad jus „sunaikins“. Tai reiškia, kad jūs manote, jog neturėsite pakankamai energijos, kad galėtumėte būti lygiavertis kitam žmogui.

Kaip suprasti, kad bijote artumo

Tokią fobiją gali patirti tiek uždari, tiek labai atviri žmonės. Yra požymių, rodančių, kad bijote artimų santykių:

Pirmenybę teikiate santykiams ir pasimatymams be įsipareigojimų. Drauge leidžiamas laikas be įsipareigojimų gali atrodyti gera alternatyva rimtiems santykiams: geriau pažinčių programėlės, nei pasimatymas realybėje. Tačiau nekenksminga tai tik iš pirmo žvilgsnio. Dažnas partnerių keitimas, pokalbių apie jausmus nebuvimas byloja apie artumo baimę;

Jūs atsiribojote nuo kitų žmonių. Čia nekalbama apie kokią nors priverstinę saviizoliaciją, kaip buvo pandemijos metu. Jūs užsidarėte savyje, nesiekiate užmegzti ryšių su aplinkiniais, vengiate kontakto su kitais, bet kokios komunikacijos, išskyrus priverstinę. Šiuo atveju susiformuoja nuostata: neverta eikvoti jėgų kitiems, nes niekas to vis tiek nesupranta ir nevertina;

Jūs negalite paaiškinti, ko norite. Todėl gali kilti sunkumų bendraujant su kitais. Aplinkiniams nesuprantamos jūsų mintys, o jums sunku išreikšti savo poreikius ir norus. Labai svarbu mokėti bendrauti, kitaip atstumsite žmogų, kuris nesupras, kas atsitiko ir dėl kokios priežasties nutrūko bendravimas.

Jūs manote, kad nesate vertas dėmesio ir palaikymo. O dar – baimė būti paliktam yra susijusi su saviverte: jūs nesate tikri savo patrauklumu, todėl manote, kad jus gali atstumti. Tuo pačiu metu giliai širdyje galite svajoti apie tvirtus santykius, bet vis tiek manysite, kad jų nenusipelnėte. Meilės sau trūkumas gali lemti poreikių ignoravimą.

Vengiate sekso. Dėl pačių įvairiausių priežasčių jūs galėjote save įtikinti, kad seksas jums nereikalingas. Žinoma, visi turi skirtingą lytinį potraukį. Tačiau fizinio artumo vengimas gali būti susijęs su baime atsiverti kitam žmogui ir parodyti savo kūną;

Jūs daug dirbate. Artumo baimė susijusi su perfekcionizmu. Žmonės, kurie bijo artimai kontaktuoti su kitais, siekia tapti tobuli. Juose „gyvena” baimė būti atstumtam. Norėdamas to išvengti, žmogus pasineria į darbą, nes ten jis gali būti pavyzdžiu kitiems.

Artumo baimė – gili problema. Pirmuoju žingsniu turėtų tapti savo baimės priėmimas, jos pripažinimas.

.