Ne paslaptis, kad moterys pastoviai ar beveik pastoviai susirūpinusios savo išvaizda. Šitas jų bruožas yra iš dalies įgimtas, galima sakyti, netgi nesąmoningas. Ir tai suprantama – juk šaknys dygsta iš biologinės užduoties prisivilioti kuo geresnį patiną ir susilaukti nuo jo palikuonių. Absoliučiai aiškus ir suprantamas uždavinys, gautas iš motulės gamtos. O iš kitos pusės jis yra, švelniai tariant, nelabai paprastas ir atima begalę laiko bei jėgų, kad būtų atskleistas, sustiprintas ir įjungtas pilnu pajėgumu pats svarbiausias resursas, reikalingas šiai gamtos užduočiai atlikti – grožis.

Kompanija Dove atliko didelio masto moterų apklausą visame pasaulyje apie tai, ką jos mano apie grožį ir apie jų pasitenkinimą savimi šioje sferoje. Paaiškėjo, kad tik du procentai moterų užtikrintai laiko save gražiomis. Likusios pavartojo mažiau kategoriškus apibūdinimus – patraukli, simpatiška, moteriška. O maždaug 40% respondenčių prisipažino, kad jaučiasi nejaukiai, sakydamos, jog yra gražios.

Daugiau kaip pusė apklausoje dalyvavusių moterų sutiko su nuomone, kad masinė kultūra, žiniasklaida ir reklama bruka „nerealius” grožio standartus. Tai kas gi tuomet yra tikrasis grožis, jei visi vaizdiniai, kuriuos matome TV ekranuose ir reklaminiuose plakatuose turi tiek mažai bendro su realybe?

Du trečdaliai apklausoje dalyvavusių moterų manė, jog tikrasis grožis yra gerokai platesnė ir gilesnė sąvoka, nei vien fizinis patrauklumas. Tikrojo grožio pagrindas – laimė ir meilė. Ir taip yra iš tikrųjų. Moters, kurios akys švyti iš laimės, nė vienas vyras pasaulyje nepavadins negražia.

Psichologine prasme grožis yra artimiausias elgesio aspektui. Juk elgesys – tai išorinis mūsų nusiteikimo, emocijų, jausmų, dvasinės būsenos pasireiškimas. Išvaizda – tai tik dalis apvalkalo, po kuriuo slypi ištisa pergyvenimų, minčių, vertybių, įsitikinimų visata. Kai grožį suvokie tik kaip fizinį patrauklumą, tiek vyrai, tiek moterys įspraudžia save į labai siaurus ir ankštus rėmus. Beje, tie rėmai ankšti ne tik perkeltine prasme, bet ir tiesiogine. Prisiminkime, pavyzdžiui, liūdnai pagarsėjusį standartą 90x60x90.

Yra posakis „sutinkama pagal išvaizdą”, tačiau toji išvaizda gali būti labai apgaulinga. Po to, kai susipažįsti artimiau, požiūris į žmogų tampa gerokai platesnis nei tuo atveju, jei žmogus jums taip ir liktų tiesiog „nuotrauka”.

Jei susidomėjimas kitu žmogumi egzistuoja tik fiziniame lygmenyje, pažinties procesas darosi panašus į prekės pirkimą. Galbūt būtent tokiam impulsyviam pirkimui ir skatina vyrus žiniasklaida bei reklama, susiaurindama grožio sampratos rėmus.

Dėl to gražuolė – tai daugiau elgesys, negu anatomija. Išvaizda, savaime aišku, turi didelę reikšmę, tačiau jos įtaką riboja kontekstas. Tai pats žemiausias lygmuo, atsakingas už klausimus „kur?”, „kada?” ir „su kuo?” Kaip žinia, toliau seka elgesio lygmuo, kuris savo reikšme pranoksta ankstesnį. Tai, kaip žmogus elgiasi, ką kalba ir ką daro psichikai turi didesnę reikšmę už tai, kaip jis atrodo.

Pavyzdžiui, tokios savybės kaip žavesys, kuris taip traukia žmones, negali sukurti jokie kosmetologai, stilistai ar plastiniai chirurgai. Paslaptis čionai ta, kad visi jie darbuojasi konteksto lygmenyje. O pats žodis „žavesys” yra iš esmės susijęs su elgesiu: „žavėti”, „apžavėti”, „užburti”, „užkerėti”. Jeigu pridėsime prie to žmogaus asmenybės bruožus, jo būseną, įsitikinimus, kurių neįmanoma įžiūrėti plika akimi, daugiau nebekels nuostabos faktas, kad du trečdaliai moterų iš minėtos apklausos pripažino grožį kažkuo daugiau nei fizinis patrauklumas.

Grįžtant prie minėto tyrimo, kuriame dalyvavo moterys iš daugiau kaip 40 šalių, verta paminėti, kad daugiau kaip 80% apklaustųjų pripažino, kad kiekviena moteris turi kažką tokio, kad daro ją gražia, patrauklia ir nepakartojama. Tai praktiškai sutampa su tyrimais, kuriuos atliko olandų mokslininkai. Jie padarė išvadą, kad vyrus seksualiai traukia bet kurios vaikų gimdymo amžiaus moterys, nepriklausomai nuo išvaizdos.

Pabaigai norisi pasakyti, kad vieningų grožio standartų niekada nebuvo, nėra ir nebus, kad ir kaip nertųsi iš kailio masinė kultūra, žiniasklaida ir reklama. Gamta pati neleis tokiam standartui egzistuoti, kad pasaulis nepatirtų „klonų atakos”.

Straipsnį baigti norėčiau viena iš mėgstamų sakmių grožio tema.

Kartą du jūreiviai iškeliavo į platų pasaulį, kad susirastų savo laimę. Atplaukė į salą, kur genties vadas turėjo dvi dukteris. Vyresnioji – gražuolė, jaunesnioji – nelabai. Vienas jūreivis sako savo draugui:

-Viskas, aš savo laimę radau, pasilieku čia ir imu į žmonas vado dukrą.

-Taip, tu teisus. Vyresnioji dukra – gražuolė, ir protinga, tu teisingai pasirinkai – vesk.

-Tu manęs nesupratai, drauguži. Aš vesiu jaunesnę dukrą.

-Iš proto išsikraustei? Juk ji tokia… nelabai…

-Tai mano pasirinkimas.

Draugas nuplaukė toliau ieškoti savo laimės, o jaunikis nuėjo pirštis. Gentyje buvo priimta duoti už nuotaką dešimties karvių išpirką. Atvarė jis karves ir eina pas vadą.

-Vade, aš noriu paimti į žmonas tavo dukterį ir duodu už ją 10 karvių.

-Geras pasirinkimas. Mano vyresnioji – gražuolė, protinga, ji tikrai verta dešimties karvių. Aš sutinku.

-Ne, vade, tu nesupratai. Aš noriu vesti tavo jaunylę.

-Juokauji? Negi nematai, kad ji tokia… Nelabai.

-Aš noriu vesti ją.

-Gerai, bet kaip sąžiningas ir padorus žmogus, aš negaliu paimti dešimties karvių, ji to neverta. Paimsiu tris karves, ne daugiau.

-Ne, aš noriu sumokėti už ją 10 karvių.

Ir jiedu susituokė.

Praėjo keli metai ir klajojantis po pasaulį draugas, jau nuosavu laivu nutarė aplankyti pasilikusį jūreivį ir sužinoti, kaip jam gyvenasi. Atplaukė, eina krantu, o priešais ateina neregėto grožio moteris. Jis paklausė, kaip rasti draugą, moteris parodė. Tasai ateina ir mato: sėdi jo draugas, aplinkui vaikučiai bėgioja.

-Kaip gyveni?

-Aš laimingas.

Ir čia ateina toji pati graži moteris.

-Štai, susipažink, tai mano žmona.

-Kaip? Nejaugi vedei dar kartą?

–Ne, čia ta pati moteris.

-Bet kaipgi taip atsitiko, kad ji šitaip pasikeitė?

-Pats jos paklausk.

Priėjo jūreivis prie moters, klausia:

-Atleisk už netaktišką klausimą, bet aš prisimenu, kokia tu buvai… nelabai. Kas atsitiko, kad pavirtai tokia nuostabia?

-Tiesiog vieną gražią dieną supratau, kad esu verta dešimties karvių.

.