Idealus partneris

Idealus vyras egzistuoja. Kaip ir ideali moteris. Paklausite, kur jie egzistuoja? Mūsų vaizduotėje.

Neretai mes priskiriame savo partneriams teigiamus bruožus, tuo pat metu kategoriškai ignoruodami neigiamus.

-Mes dabar tokie skirtingi… Norėčiau, kad vyras rodytų iniciatyvą, palepintų mane, būtų romantiškesnis. O jis užsidarė savyje, mes jau ant skyrybų slenksčio. – skundžiasi klientė.

-O anksčiau jis buvo romantiškas, rodė iniciatyvą?

-Ne, jis visada toks buvo, aš buvau visų mūsų bendrų reikalų iniciatorė.

-Gaunasi, kad jeigu jis buvo toks visada, jūs to nepastebėdavote?

-Aš maniau, kad galėsiu jį pakeisti.

Kai žmonės dar tik pradeda santykius, jie linkę idealizuoti savo antrą pusę. Tuo metu mylimas žmogus ne tik pats geriausias. Mes esame tikri – būtent jis padarys mus laimingais/laimingomis. Kaip sako viena mano pažįstama: „Jeigu laimingas asmeninis gyvenimas, tai ir kitose sferose bus viskas gerai”. Tačiau tai – spąstai. Tuojau išsiaiškinsime kodėl.

Latvijoje buvo atliktas ką tik susituokusių porų tyrimas. Paaiškėjo, kad beveik visose porose būsimi partneriai buvo vertinami kaip idealūs. Tačiau po 5 bendro gyvenimo metų partnerį idealiu laikė jau vos 49% moterų ir 60% vyrų.

Laikydami savo antrą pusę idealiu žmogumi, mes turime jo atžvilgiu atitinkamų lūkesčių, kuriuos atitikti dažniausiai neįmanoma. Žmonės neidealūs, visi turi savo trūkumų, daro klaidas, nemoka skaityti svetimų minčių, kad išpildytų visus partnerio norus. Ir tada prasideda bombardavimas priekaištais, kaltinimai – už tai, kad partneris neatitiko tavo sufantazuotų lūkesčių.

Idealizacijos procese dalyvauja abu partneriai. Vienas idealizuoja, o kitas elgiasi taip, kad patvirtintų savo idealizuotą paveikslą.

Visas šis mechanizmas, kaip jau turbūt susiprotėjote, susiformuoja vaikystėje. Tėvai vaikui yra tarsi dievai, viskas, ką jie pasakė – tiesa. Kai jie bara vaiką dėl blogo poelgio, reikalaudami idealaus elgesio, vaikui šie žodžiai įstringa ne elgesio, bet jo asmenybės, jo Aš lygmenyje. Jis daro išvadą: „Jeigu mama rėkia, reiškia, aš blogas, nevertas, ji manęs nemyli…” Ir gauti meilę jis gali tik būdamas idealiu.

Vėliau žmogus suformuoja to vienintelio, kuris mums visais atžvilgiais tiks į gyvenimo draugus, paveikslas. Į šį paveikslą sutelpa viskas, ko iš tikrųjų trūksta mums patiems. Galiausiai mes įsimylime ne žmogų, o į savo pačių susikurtą vaizdinį. Būtent toks žmogus turi prisiimti atsakomybę už mūsų gyvenimą ir laimę, o ne mes patys. Ir būtent tai daro mūsų įsimylėjimą tokiu patraukliu, juk mūsų „idealus” partneris neturi jokių tamsiųjų pusių.

Kas labiausiai linkę į idealizaciją?

Dažniausiai tai tie žmonės, kuriems vaikystėje tekdavo nusipelnyti, užsitarnauti tėvų meilę. Žmonės, kurie negali susidoroti su savo nerimu bei baime, negali pasiremti patys savimi, jaučiasi blogais, nepilnaverčiais.

Pavyzdžiui, moteris elgiasi kaip vaikas, ji ieško vyro, kuris vaidintų greta jos tėvo, o ne partnerio vaidmenį. Jeigu tokį vyrą sutinka, gali susiklostyti stabilūs santykiai. Tačiau daugeliu atvejų, jei partneris nustoja atitikti mūsų lūkesčius, mes pradedame jį nuvertinti. Toks yra gynybinis psichikos mechanizmas – kad ne taip skaudu būtų susidurti su realybe ir galima būtų atsikratyti atsakomybės už savo gyvenimą.

Idealizacija nėra tokia bloga, kai kurie specialistai mano, kad noras atitikti partnerį – tai stimulas tobulėti. Tai padeda suvokti, kokie esame ir kokiais galime tapti.

Tai kaipgi kurti santykius?

  • Neskubėkite. Kad galima būtų apie žmogų pasidaryti išvadas, jį iš pradžių reikia geriau pažinti;
  • Atkreipkite dėmesį į pavojaus signalus, neignoruokite savo vidinio balso;
  • Visi žmonės turi teisę būti neidealiais ir daryti klaidas. Jūs – taip pat;
  • Vertėtų atsikratyti įpročio laukti iš partnerio to, ko jis pats iš savęs nelaukia;
  • Žmonės neskaito svetimų minčių. Jei norite, kad jus išgirstų, pradėkite kalbėti apie savo norus;
  • Nedarykite spaudimo. Išspausti iš kito žmogaus savo idealo nesigaus, o santykius visu tuo negrąžinamai sugriausite;
  • Meilė – tai ne gyvenimas be barnių, ne absoliutus vienas kito supratimas. Meilė – tai noras būti drauge, net jeigu žmogus labai tolimas nuo idealo;
  • Jei žmogus nesielgia taip, kaip jums norisi, tai nereiškia, kad jis nemyli. Tai reiškia, kad jis toks, koks yra. Jis turi pilną teisę būti savimi;
  • Jeigu žmogus ir santykiai jums nepatinka, nekeiskite jo, keiskitės pati. Jei situacija negerėja, jūs pati ją labai greitai pagerinsite.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *