Įrodyta, kad iš tikro egzistuoja unikalus ir labai stiprus smegenų ryšys tarp tėvų ir vaikų

Tėvai dažnai teigia, kad žaisdami su savo mažais vaikais pajaučia labai stiprų ryšį. Žinoma, tai emocinis vaiko ir mamos ar tėčio ryšys. O gal šis tas daugiau? Prinstono universiteto tyrimas surado šį ryšį smegenyse.

Vaikai žaidžia ne be reikalo. Tai – mokymosi instinktas. Žaisdami su kamuoliu jie mokosi apie tekstūras, elastingumą, spalvas ir šio pasaulio fiziką. Juokinga, tiesa? Tačiau metęs kamuoliuką į sieną ir gavęs jį rikošetų atgal vaikas supras, kad tokios tekstūros daiktai būtent taip ir elgiasi. Būtent dėl to tėvams svarbu žaisti su savo vaikais, kad ir kokie maži jie būtų. Taip kuriamas ryšys. Taip sinchronizuojasi tėvų ir vaikų smegenys.

Mokslininkai jau seniai nori užfiksuoti vieno iš tėvų ir vaiko smegenų ryšį. Jau seniai įtariama, kad jis egzistuoja ir yra labai stiprus, tačiau niekas iki šiol jo neužfiksavo. Motinų ir vaikų smegenų aktyvumas buvo tiriamas atskirai. Pavyzdžiui, motinoms buvo rodomos jų vaikų nuotraukos, kol jų smegenys buvo skenuojamos magnetinio rezonanso aparatu. Tačiau dabar mokslininkai surado būdą, kaip vienu metu tirti ir mamos (ar tėčio), ir vaiko smegenis, kol jie žaidžia.

Mokslininkai pasitelkė specialius funckinės spektrometrijos jutiklius, kurie gali padėti nustatyti aktyviausius smegenų centrus. Po vieną tokį jutiklių tinklelį mokslininkai uždėjo ir mamoms, ir vaikams. O tuomet tyrimo dalyviai žaidė, dainavo dainas, skaitė knygas.

Tyrime turėjo dalyvauti 42 labai maži vaikai, tačiau 21 priešinosi, o 3 apskritai atsisakė dėvėti jutiklių tinklelius. Taigi, liko aštuoniolika 9-15 mėnesių amžiaus vaikų su tėvais. Mokslininkai pastebėjo, kad kai vaikai žaidė su suaugusiaisiais, jų smegenys susinchronizavo – vienu metu aktyvavosi tie patys smegenų centrai. Šis bendras ritmas ėmė blėsti, vos tik tėvai nusisukdavo ir imdavo veikti ką nors kitką.

Stipriausias ryšys buvo pastebimas prieškakčio smegenų žievėje, atsakingoje už planavimą, mokymąsi ir kai kurias kitas funkcijas. Įdomu tai, kad suaktyvėjimas (impulsas) buvo pirmiau pastebimas vaiko smegenyse. Tai yra, jis sprendė, kaip toliau vyks žaidimas ir suaugusiajam likdavo tik reaguoti. Ši natūralios komunikacijos dinamika gali būti šioks toks evoliucinis palikimas, padedantis vaikams mokytis suprasti aplinkinių žmonių reakcijas ir socialinio bendravimo mechanizmą.

Mokslininkai norėtų tęsti šį tyrimą. Jie norėtų pažiūrėti, ar panašus ryšys gali būti pastebimas, kai vaikas turi autizmo sutrikimą.

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *