Išvykti sunku, bet išvykti laiku būtina. Dalyvauk, bendrauk, būk, bet nepamiršk, kad pirmiausia turi rūpintis savimi, todėl nebijok būti pirmas, kuris išeina iš vakarėlio, jei šiandien tai yra kažkas, ko tau reikia.
Išeik laiku – grįžk namo, net jei ten tavęs niekas nelaukia, iš uždegančio vakarėlio, iš svečių. Sakyk „ne“ netinkamiems ryšiams, pažintims. Nebijok atsitraukti nuo netinkamų ryšių ir žalingų įpročių, nuo depresijos ir niūrių minčių, palikti ir atsitraukti nuo sunkių prisiminimų, nebijok išeiti iš santykių, kurie paseno, nuo žmonių, kurie sunaikino jus arba sunaikino šalia esantį partnerį.
Suteikite jam ir sau šansą susirasti žmogų (o gal ir save patį), su kuriuo bus geriau, patogiau, ramiau ir tokia forma, kokia to reikia kiekvienam iš jūsų. Jei jau dėl vienokių ar kitokių priežasčių vienas kitam negalite to duoti, neatimkite vienas iš kito naujo šanso, ir tikėkitės jį rasti kituose santykiuose ir savyje.
Nebūkite godūs, neatimkite iš kitų galimybių būti laimingiems taip, kaip tai jie supranta, o iš savęs – savo laimės.
Nes kiekvienas esame savo evoliucijos taške ir judame savo ritmu, spinduliuojame savo dažniu ir vibruojame savo banga, ir gauname savo patirtis. O jei su kuo nors įsitraukėte į rezonansą – radote vienas kitą ir savo bendrą šokį – tai puiku. Tačiau jei užsitęsęs disonansas trukdo gyventi – pasisemkite reikiamos patirties, padėkokite ir… išeikite laiku.
Neįjunkite mechanizmo, kuris jus sutraiškys spaudžiant atšiaurioms aplinkybėms, kai būsite priversti priimti šį sprendimą jums nepatogiomis sąlygomis ir kur turėsite likti santykiuose, kurie jums nebeteikia malonumo, skaudžiai žeidžiant „viešiems“ vertinimams, kurie neturi reikšmės jūsų tikriesiems, nuoširdiems ir gyvybiškai svarbiems motyvams, jūsų išsekusiai kantrybei ir ilgiems bandymams ką nors „išsaugoti“, „išgelbėti“.
Išeik laiku, nepalik gilių randų ant savo kūno, neužkrėsk savo sielos aistringu kaltės virusu, jausmu, kuris su neįtikėtinu uolumu atplėšia tave nuo išskirtinai unikalaus ir tik tavo gyvenimo, o tave nuo tavęs paties. Išeik laiku, nesitikėk, kad viskas susitvarkys. Suprask, kad gyveni tik sau ir dėl savęs – o visa kita yra tavo pasirinkimas.
Vertink savo gyvenimą labiau, nei kiti vertina tavo gyvenimą. Išeik laiku, jei kas nors savo gyvenimą iškelia aukščiau tavo, nes niekas pirmiausia neatsakys už tavo gyvenimą, o tik po to už saviškį. Savimi rūpintis turi tik tu. Niekas neatėjo į šį gyvenimą, kad būtų paaukotas ant aukuro. O gyvybė žmogui duota ne tam, kad jis stengtųsi paaukoti dideles dovanas, suteiktas jam iš aukščiau: gyvybę ir gebėjimą mylėti!
Pamesti save nesunku, nesunku ištirpti kitame, kažkieno gyvenime, svetimame pasaulyje, svetimoje tikrovėje. To net reikalauti ir trokšti nesunku. Sunku rasti save. Tik mes galime nustatyti ir leisti savo naudojimo matą. Galų gale, aukodami save dėl nieko, viršydami sau skirtą dalyvavimo kažkieno gyvenime lygį, jūs automatiškai atiduosite save kitiems.
Bet kokie santykiai vaisingi, kai vyksta mainai, sąveika, sugrįžimas. Tai poros šokis. Bet jei pradedate trypti vienas kito kojas, kol šios ima skaudėti ir pradeda kraujuoti, tada reikia nutraukti šį šokį, o užgydžius žaizdas pradėti naują gražų šokį, galbūt su nauju partneriu.
Ir taip bet kokiuose santykiuose, partnerystėje, šeimoje, darbe. Išmokite išvykti laiku tiek susikurtoje situacijoje, tiek iš pačių jūsų gyvenimo situacijų ir aplinkybių. Jūs visada žinote šią akimirką, pasitikėkite savimi, neįtikinėkite savęs, neapsigaukite ir neapgaudinėkite kitų.
Blogų žmonių nėra, kad ir kaip norėtume dėl to ginčytis. Yra žmonių, kurie skiriasi nuo mūsų. Nes tikroji šio keisto veiksmo pavadinimu „gyvenimas“ intencija mums nėra žinoma, bet absoliučiai viskas, kas yra viduje ir išorėje, už mūsų supratimo ribų ir viduje, gyva ir negyva, yra pripildyta juo. Ir nėra jokių kitų rankų, tik mūsų su tavimi, ir jokios kitos atsakomybės, kaip tik mūsų su tavimi prieš mus pačius ir vienas kitą, bet iš pradžių – prieš patį save.
Viskas, kas vyksta mūsų gyvenime, viskas, kas vyksta aplink mus ir tolimose Ekvadoro Galapagų salose – yra susiję. Vieni tai vadina Dievu, kiti turi kitų vardų. Bet esmė yra tokia, kad savo gyvenimą kuriame patys – tikime tuo ar ne. Mes leidžiame savo gyvenimui būti tokiam, kokiam leidžiame.
Apsidairykite, gal laikas… nuo to pabėgti
Nepaprastai sunku palikti viską, kas paseno ir pradėti mąstyti kitaip. Tai – suprantama, juk tai, kas pažįstama, visada mieliau ir geriau. Išvykti sunku, bet išvykti laiku būtina. Brendai savo begalybėje tiek ilgai, kiek tau reikia, bet išeik laiku.
Laiku atsitraukite nuo kitų vertinimų ir nuomonių, nukreipkite akis į save. Kur yra jūsų atspirties taškas? Juk tik tokiu būdu galite apversti visą pasaulį. Neieškok to kituose, drauguose, kolegose. Išduosiu paslaptį – atspirties nėra kituose! Kaip ir nėra laimės, jei jos nėra jumyse.
Laiku atsitraukite nuo įkyrių iliuzijų ir primestų baimių, bet toliau siekite, svajokite, stenkitės. Nebijokite suklysti – tai reiškia, kad bandėte. Nebijokite kitų žmonių reakcijos, vis tiek negalėsite 100% jos numatyti, kol nepadarysite to, ką suplanavote, tuo labiau, baimė yra beprasmė. Bet jūs turėsite galimybę… laiku išvykti. Taip, tiesiog išeikite ir judėkite pirmyn.
Suprantame, kai neturime kažko, ko norėtume turėti, kai mums kažko nedavė, o laukėme, bet niekada negalvojame, nuo ko buvome išgelbėti, negavę to, ko norime dabar. Tiesa paprasta – viskas ateina laiku, net ir stebuklai. Taigi… išvažiuokite laiku, nieko neatidėliokite. Nes jei vėluoji – gyvenimo scenarijus pildosi taip, kaip jam reikia, ir iš tikrųjų niekas niekada niekur nevėluoja.
