Jei nėra santykių, vadinasi, esate jiems nepasiruošę

Jeigu esate kažkam pasiruošęs – jūs tai turite. Jeigu kažko neturite – vadinasi, esate tam nepasiruošęs.

Santykiuose svarbus pasiruošimas jiems. Ir būtent giluminis pasiruošimas, o ne deklaruojamas garsiai.

Kodėl daugybė žmonių neturi santykių arba turi kažkokius vienkartinius, greitai pasibaigiančius, trumpalaikius, netenkinančius?

Ogi todėl, kad kažkur labai giliai savyje jie tų santykių nenori ir bijo. Būtent taip – nenori ir bijo. Kad ir ką jie apie tai garsiai kalbėtų ar tyliai sau galvotų. Ir tam yra savų priežasčių.

Tai, kam esame pasiruošę, ką priimame, tai, su kuo sutinkame pasąmonės lygmenyje – visa tai mes savo gyvenime turime. Bet ką – santykius, seksą, pinigus, ką tik norite.

O jei gyvenime kažko nėra, vadinasi, mes (būtent mes patys savo viduje) šito vengiame ir šitai blokuojame. Blokuojame dėl to, kad kažkada ėmėme tai laikyti nemaloniu dalyku. Pavojingu. Nesveiku. Būtent tai aš ir vadinu „trauma” – kai kažkas tapo jums pavojinga. Ir nuo to laiko jūs tai pastoviai atmetate ir atstumiate.

Ir kol šios nuostatos nepakeisime savo viduje, labai mažai tikėtina, kad tai įvyks išorėje. O jeigu kažkas pasikeitė viduje, tai ir išorėje išsipildys labai paprastai, greitai, be ypatingų pastangų.

Dėl to žmonės dažnai nesupranta vienas kito. Vieni nemato jokių problemų, kai reikia susipažinti, santykius sukurti, vaiko susilaukti, savo verslą įsteigti ir plėtoti, pinigų užsidirbti. O kitiems visa tai vos ne pati didžiausia gyvenimo problema.

Taip yra dėl to, kad ten, tarp jūsų paties ir to, ko jums norisi (ir ko dar nėra) – stovi „trauma”. Kaip gili kilometrinė praraja. Ar kaip didžiulė aukšta siena – kaip kam labiau patinka.

Ir kuo trauma gilesnė, kuo anksčiau įgyta ir stipresnė, tuo didesne problema tampa norų įgyvendinimas. Tuo labiau neįmanoma juos įgyvendinti.

Pažįstu vyrų ir moterų, kuriems paprasčiausiai su kuo nors susipažinti, parodyti paprasčiausią iniciatyvą (jau nekalbu apie seksą) yra visiškai neįmanomas ir neįsivaizduojamas dalykas. Tas pats ir su santykiais. Vieni lengvai susipažįsta, kuria šeimas ir susilaukia vaikų, kiti metų metus, ar ištisus dešimtmečius negali to padaryti.

Ir visai ne dėl to, kaip jau sakiau, kad jie blogi ar nenori, ar nesistengia.

Jie gali stengtis šimtą kartų smarkiau už tuos, kuriems viskas gaunasi. Priežastis ne pastangose.

Priežastis tame, kad mūsų gyvenimą valdo kiti mechanizmai. Kur kas gilesni, nepalyginamai gilesni. Ir geriausia yra būtent su jais išsiaiškinti ir padirbėti. Tada atsiras ir santykiai.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *