…Štai priešais tave žmogus. Toks, koks yra. Kalbasi su tavimi. “Liečia“ tave savo širdimi. Atsiveria tau.
Galbūt, jis tai daro atsargiai, bet vis gi jis “rodo“ savo sielą, ir kartais jis daro tai, pats to nesuvokdamas…
O ką tokiu atveju darai tu? Ar nepradedi savo protinių “išskaičiavimų“?
Tave domina, kiek šis žmogus uždirba, koks jo socialinis statusas, ką jis valgo, geria, kur mokėsi, kuo dirba, ar pakankamai protingas, o gal kvailas, kokiose sąlygose gyvena, koks jo automobilis, butas, kokius drabužius jis nešioja?..
Sąrašą galima tęsti…
Ar tave iš tikrųjų tai domina? Ir kodėl?
Paklausk savęs, kodėl tave domina šie dalykai, ir atsakymas tau daug ką atvers.
Kas tai? Nuolatinis siekis susireikšminti? Vartotojiškas požiūris? Vidinė egoistiškos asmenybės baimė, kurios tu pats savyje nesuvoki?..
…O ar tu nenorėtum tiesiog pabandyti “prisiliesti“ prie kito žmogaus sielos, pažinti ją, “pasikalbėti“ su ja? “Pažvelgti“ į pačią širdies gilumą žmogaus, kuris dabar priešais tave?..
Patikėk, jei tu pabandysi atsisakyti proto “išskaičiavimų“, tu išmoksi “matyti“ supančių tave žmonių sielas, išmoksi suprasti jų “kalbą“. Suprasti savo sielą…
Pabandyk…
Pagal Amu Mom esė, vertė ruvi.lt
