„Kiek tu uždirbi?“, „Kada ištekėsi?“ – šie ir kiti nepatogūs klausimai gali sugluminti ir ilgam sugadinti nuotaiką. Surinkome labiausiai erzinančius klausimus ir kartu su psichologe pamėginome parinkti tinkamiausius atsakymus į juos.
Nepatogiu, nejaukiu klausimu sugadintą pokalbį paprastai sunku išgelbėti net ir tokiomis frazėmis, kaip „atleisk už nekuklų klausimą“ ir „gali neatsakyti“ – jei žmogus domisi tuo, kuo nederėtų. Kaip teisingai reaguoti į netaktą? Pagrindinė taisyklė – išlaikyti ramybę ir humoro jausmą. Nederėtų pamiršti, kad kai kurie klausimai netaktiškais tampa dėl mūsų pačių, pavyzdžiui, kai itin skausmingai reaguojame į pašnekovo smalsumą.
„Nėra išskirtinai vien nepatogių ir „normalių“ klausimų. Kiekviena situacija individuali. Viskas priklauso nuo to, kas užduoda klausimą, kada, kokiame pokalbyje, ir kokio tikslo siekia.
Pavyzdžiui, su artimais žmonėmis mes galime aptarinėti bet kokią temą, ir tai nebus netaktas“, – sako konsultuojanti psichologė Oksana Alberti. Tačiau pokalbyje su nepažįstamu žmogumi kai kurie klausimai gali iš tiesų sugluminti. Pavyzdžiui:
1. „Kiek jums metų?“
Kodėl klausia? Juk yra žinoma, kad klausti apie amžių, bent jau moters, yra švelniai tariant nepadoru, bet visada atsiranda žmonių, kurie nepaiso jokių draudimų. O. Alberti mano, kad viskas priklauso nuo aplinkybių. „Nejaukus šis klausimas būna tada, kai yra užduodamas mažai pažįstamai moteriai, ir ypač jei dalyvauja ir kiti žmonės.
O kitu atveju – kodėl gi ne? Gal tai būsimas vadovas, kuriam jūs norite dirbti. Jis juk turi teisę žinoti kiek jums metų, ar ne?“
Kodėl mus tai glumina? Psichologė įsitikinusi, kad dažniausiai šis klausimas tik atrodo netaktiškas, bet iš tiesų visai toks nėra.
„Viskas priklauso nuo santykio su pačiu savimi. Dauguma žmonių iš tiesų taip gėdijasi savęs ir savo amžiaus, kad net paklausus apie tai gydytojui, ima mikčioti. Paprastai tai susiję su tuo, kad moterys nori būti jaunesnės, nei yra, o klausimas apie amžių eilinį kartą sugrąžina jas į nemalonią realybę.“
Ką atsakyti?
„Mano manymu, skaičius neturi jokios reikšmės. Jei atrodote jaunesnė, nei iš tiesų esate – reiškia, ir esate jaunesnė, ir reikia tuo džiaugtis. O jei neatrodote – kuo padės melagingas skaičius? Atvirkščiai, kartais veiksminga pasakyti savo tikrąjį amžių, kuris daug didesnis už regimąjį. Moters sugebėjimas atrodyti jauniau kelia pagarbą“, – komentuoja O. Alberti.
Žinoma, universalaus atsakymo į tokį klausimą nėra. Bet jei amžiaus sakyti nesinori, pamėginkite pajuokauti: „O kiek, jūsų manymu, man metų?“, „Nebijokite, man jau yra 18“. Labai svarbu, kokia intonacija tai pasakysite – stebėkite, kad tai nenuskambėtų grubiai.
2. „Kiek jūs uždirbate?“
Kodėl klausia? Nes nori suprasti, su kuo bendrauja. „Mūsų laikais labai pastebimas visuomenės susisluoksniavimas, nors sistema ir nesusiformavusi. Kartais sunku suprasti, su kuo bendraujame, iš kokio socialinio sluoksnio mūsų pašnekovas. Ar iš to paties, kaip mes, ar iš kito? Ar rasime su juo bendrą kalbą? Kartais klausimas apie algą nuskaidrina šiuos dalykus“, – aiškina psichologė.
Taip pat šį nepatogų klausimą užduoti paskatina ir kita priežastis – noras sužinoti, kiek mokama kažkokiose konkrečiose pareigose.
Kodėl mus tai glumina? Nes labai dažnai mes mėginame atitikti kažkieno lūkesčius. „Kartais mums atrodo, kad uždirbame per mažai, palyginus su tuo, ko iš mūsų tikisi artimieji, todėl gėda prisipažinti. O kartais atvirkščiai – daugiau, nei žmonės galvoja, o įvardyta tikroji suma gali sukelti pavydą ir pakenkti santykiams“, – mano Oksana Alberti.
Ką atsakyti?
Viskas priklauso nuo santykių su pašnekovu. Jei jie artimi ir jūsų algos dydis niekaip jų nepaveiks, galite ir pasakyti, o jei ne, nepamirškite apie labai patogų dalyką – suapvalinimą. Pasakykite apytikrį skaičių. Variantas „apytikriai tiek“ patenkins klausiančiojo smalsumą ir neglumins jūsų.
3. „Kiek kainuoja jūsų rankinė (palaidinė ar telefonas)?“
Kodėl klausia? Galima būtų pagalvoti, kad taip žmonės bando įvertinti mūsų pajamų kiekį, bet O. Alberti mano, kad viskas daug paprasčiau: „Dažnai jie iš tiesų nori sužinoti, kiek kainuoja daiktas, kad, pavyzdžiui, įsigytų tokį patį. Nors kai kurie pašnekovai, žinoma, tokiu būdu įvertina jūsų materialinę padėtį.“
Kodėl mus tai glumina? Nes tikrai ne visada bendraujame su žmonėmis, kurie uždirba tiek pat, kiek ir mes. Ir kartais mums gėda prisipažinti, kad už batus paklojome tiek, kiek pašnekovas uždirba per mėnesį. Arba atvirkščiai, prisipažinti, kad daiktą įsigijome per išpardavimą, nes brangesnio sau negalime leisti. „Be to, mus glumina jausmas, kad pokalbis „apie skudurus“ iš esmės kažkaip ne visada deramas. Juk yra įdomesnių, turiningesnių temų“, – priduria psichologė.
Ką atsakyti?
O. Alberti pataria tiesiog pakeisti temą: „Na ko mes vis apie drabužius? O gal matėte paskutinį Larso fon Triero filmą? Ar patiko?“
4. „Kodėl jūs vis dar neištekėjusi?“
Kodėl klausia? „Tokį klausimą dažniausiai užduoda artimi žmonės – gal tai ir nelabai taktiška, bet parodo, kad jie rūpinasi mumis, jiems svarbu, ar mes laimingos, o laimės pojūtis labai dažnai priklauso nuo asmeninio gyvenimo kokybės“, – aiškina psichologė.
Kodėl mus tai glumina? Visų pirma, į tokį klausimą konkrečiai atsakyti neišeina. Iš kur mes galime žinoti, „kodėl“, ir „kada jau pagaliau“? „Be to, mus erzina, kai mums primena apie neišspręstą problemą, jei šeimos sukūrimas mums yra problema. Erzina ir todėl, kad nežinome, ką atsakyti – atpratome sakyti tiesą. Dauguma mūsų nori atrodyti geresnės ir sėkmingesnės, nei yra, todėl toks klausimas užklumpa netikėtai.“
Ką atsakyti?
Jei klausia draugė, pasistenkite nesusierzinti: „Todėl, kad dar nesutikau to, už kurio norėčiau ištekėti“. „O apskritai patartina iš anksto sugalvoti neutralų atsakymą panašiam atvejui, ir tada ne taip erzins netikėtumas“, – pataria O. Alberti. Neblogi variantai: „šiuo metu tai man nėra pats aktualiausiai klausimas“, arba pajuokaukite: „Kaip tik renkuosi iš kandidatų būrio“.
5. „Kodėl iki šiol neturite vaikų?“
Kodėl klausia? Nes dauguma besidominčių – jaunos mamytės. Jas domina vaikų tema, ir jos apie tai kalba praktiškai visada net su tais, kam tai nerūpi. Kitas variantas – artimi giminaičiai, kurie nekantrauja išvysti palikuonis ir jais pasidžiaugti.
Kodėl mus tai glumina? Nes mes kaip ir prieš tai buvusiu atveju negalime tiksliai atsakyti. Be to, daugumai mūsų ši tema nėra labai lengva ir ne su kiekvienu žmogumi norime aptarinėti tokius intymius dalykus. Nors, žinoma, viskas vėlgi priklauso nuo situacijos: kas klausia, ko klausia, kokiomis aplinkybėmis.
Ką atsakyti?
„Jei klausia visiškai svetimas žmogus ir tikrai netaktiškai, galite atsakyti, kad neketinate aptarinėti su juo šio klausimo. Skaudina ne pats klausimas ar atsakymas, o intonacija: jei kalbama susierzinusiu, agresyviu tonu, tai žeidžia. O jei tas pats pasakoma ramiai – viskas bus gerai“, – pataria O. Alberti. O jei klausia giminaičiai, bet aptarinėti šios temos nesinori, galite pajuokauti: „O ką, turite laisvo laiko prižiūrėti anūkus (sūnėnus ar dukterėčias)?“
6. „Tu sustorėjai?“
Kodėl klausia? „Kartais tiesiog todėl, kad mato tai, kas akivaizdu. Mes galime galvoti, kad tokiu būdu mums mėgina įgelti, bet jei tai artimas žmogus, nereikėtų galvoti, jog mus nori įskaudinti. Žmonės kažką sako norėdami užmegzti pokalbį. Jei jūs priaugote ar numetėte svorio, atsiauginote ar atvirkščiai, nusikirpote plaukus – kodėl to neaptarus su drauge?“ – svarsto psichologė.
Kodėl mus tai glumina? Todėl, kad šis nepatogus klausimas dažniausiai mums sukelia skausmingą reakciją – žmogus pastebėjo mūsų problemas ir jas išsakė garsiai. Tai negali neužgauti. Be to, mums tenka pripažinti, kad turime problemų, kurių dėl kažkokių priežasčių nenorime ar negalime išspręsti.
Ką atsakyti?
Žinoma, galima pradėti teisintis – „ne, mane tiesiog storina ši suknelė“, arba – „taip, nervinausi, užtat valgiau kaip išprotėjusi“, bet geriau spręsti pačią problemą arba požiūrį į ją, kad tokie klausimai neišmuštų iš vėžių.
7. „Kodėl jūs išsiskyrėte?“
Kodėl klausia? „Greičiausiai, nori gauti kažkokią gyvenimišką patirtį, kuri skiriasi nuo to, ką patyrė patys, nori pažiūrėti, kaip gyvena kiti, palyginti, sužinoti kažką naujo, kažko išmokti, kažką išsiaiškinti, žvelgdami į tai iš šalies“, – sako ekspertė.
Kodėl mus tai glumina? Nes tai asmeninis klausimas, o juos ne visada ir ne su visais norisi aptarinėti. Ir dažniausiai glumina ne pats klausimas, o tai, kad jį uždavė netinkami žmonės netinkamoje situacijoje. „O kartais dėl to, kad mes patys psichologiškai pernelyg nestabilūs ir skausmingai reaguojame į paprastus dalykus“, – aiškina psichologė.
Ką atsakyti?
„Viskas labai paprasta – jei nenorite atsakyti, neatsakykite, jūsų reikalas. Tai normalu“, – pataria O. Alberti. Bet jei neišeina išsisukti nuo atsakymo, o grubia atrodyti nesinori, parinkite tinkamus žodžius ir intonaciją. Net ir frazę: „Manau, kad tai tik mano ir mano buvusiojo reikalas“ galima pasakyti įvairiai.
8. „Koks tavo drabužių dydis ir kiek tu sveri?“
Kodėl klausia? „Galbūt šiais laikais merginos, įtikėjusios šiuolaikine vertybių sistema „90–60–90 ir 45 kg“ pernelyg uoliai seka savo ir kitų svorį, užduoda viena kitai nejaukius klausimus ir tokiu būdu bando įgyti didesnį pasitikėjimą savim. Bet psichologai nemano, kad tai normalu“, – atsako O. Alberti.
Kodėl mus tai glumina? Psichologės manymu, esmė ta, kad mes norime žūtbūt atitikti kažkokius tariamus etalonus ir bijome prisipažinti, kad esame toli nuo „idealo“. „Vis dėlto mes pamiršome, ką reiškia būti laisva, priimti ir mylėti save ir kitus tokius, kokie esame, ir nebandyti atitikti svetimų standartų“, – priduria ekspertė.
Ką atsakyti?
Šiuo atveju rekomendacija universali: nenorite atsakyti – neatsakykite. Galima išvengti atsakymo pajuokaujant arba pakeičiant temą.
