Kaip išprotėti per epidemiją

Pasaulis apsivertė aukštyn kojomis. Žinių srautai užsipildė grėsmingomis naujienomis. Sunku juose surasti ką nors džiugesnio. Sunku surasti argumentų pozityvioms prognozėms artimiausiam laikotarpiui. Be to, asmeniškai aš, visa tai stebėdamas, jaučiu kažkokį nerealumo jausmą. Netikrumas, informacijos trūkumas, nerimas dėl sveikatos, masinė žiniasklaidos ataka baugina, išmuša pagrindą iš po kojų.

Kartais pradeda atrodyti, kad dar truputėlis – ir peržengsiu beprotybės ribą.

Kaip tai gali atsitikti? Štai jums keli pavyzdžiai.

Pirmas būdas. Kruopščiai ir atkakliai sekite visas naujienas jaudinančia tema. Neskaitykite jokios kitos informacijos. Turėsite visus šansus susikurti įspūdį, kad pasaulyje daugiau nieko nevyksta, išskyrus epidemiją (ar kokią kitą jus jaudinančią problemą). Problema iš aktualios pavirs superaktualia ir svarbia. Ji užvaldys visas jūsų mintis.

Antras būdas. Kalbėkite vien tik apie jaudinančią temą. Šiuo atveju labai tikėtina, kad savo baime ir nerimu pavyks užkrėsti aplinkinius. Dar daugiau – jeigu sąžiningai padirbėsite šia linkme, pajėgsite netgi vietinio masto paniką sukelti. O ištrūkti iš kolektyvinės panikos – be galo sudėtinga.

Trečias būdas. Atsisakykite visko, kas teikia malonumą ir pasitenkinimą: hobio, skanaus maisto, įdomaus bendravimo. Čia ir paaiškinimų jokių nereikia: jeigu įtikinai save, kad pasaulis atsidūrė ant katastrofos slenksčio, tai jau nebe hobis galvoje. Reikia kaupti atsargas, ruoštis išgyvenimui po pasaulio pabaigos. Kokios ten pramogos!

Ketvirtas būdas. Nepripažinkite savo jausmų, net sau patiems. Kažkaip nepatogu prisipažinti, kad jauti baimę susirgti. Aplinkiniai, o ir tu pats save bailiu palaikysi. Reikia atrodyti stipriu, nepažeidžiamu! Visi kiti jausmai – gėdingi ir nepriimtini.

Penktas būdas. Nepasitikėkite nei savimi, nei pasauliu. Pasaulis – pavojinga vieta, o žmogus jame – viso labo smiltelė. Žaisliukas šio pasaulio galingųjų rankose. Visiems nusispjauti į atskirai paimto žmogaus skausmą ir kančias. Peržengs per nukritusį ir pamirš. O ir pats žmogus nepajėgus ką nors pakeisti savo gyvenime. Jis nėra atsakingas už savo gerovę, tiesiog plaukia pasroviui nuo vienos bėdos link kitos.

Taigi… Vardindamas šiuos punktus, aš, žinoma, smarkiai sutirštinau spalvas. Tačiau mano tikslas – atkreipti dėmesį į faktą, kad žmogui kartais labai trūksta balanso tarp nerimo ir adekvataus susirūpinimo savimi ir artimaisiais.

Dėl to saugokite save, tausokite, laikykitės skelbiamų rekomendacijų ir nežalokite psichikos išpūstomis fantazijomis apie katastrofą ir pasaulio pabaigą.

Ir dar ta pačia tema:

Psichologinė higiena epidemijos epochoje

Apie tai, kaip fiziškai apsisaugoti nuo viruso parašyta labai daug, ir labai teisingai, dėl to pateikiame kelias mintis apie taip, kaip apsisaugoti psichologiškai.

Pirma. Visiškai nesijaudinti dėl epidemijos neįmanoma. Nerimas – absoliučiai normali ir žmogui būtina reakcija. Būtent ji padės mums keisti įsišaknijusius įpročius ir visai kitaip pažvelgti į įprastus norus bei troškimus. Būtent nerimas privers mus imti plautis rankas, apriboti kontaktus, nesilankyti kine, atsisakyti pasisėdėjimų bare ir t.t. Visi puikiai žinome, kaip sunku keisti tai, prie ko esame pripratę. O štai nerimas padės įdiegti naujoves į gyvenimą žymiai lengviau. Svarbiausia – neprarasti ryšio su realybe, nepervertinti pavojaus masto ir neįpulti į nekontroliuojamą paniką.

Antra. Ką daryti, jeigu nerimo pernelyg daug? Jeigu jis neleidžia užmigti, pavalgyti, skatina nelogiškus poelgius?

a) reikia įsižeminti: valios pastangomis save sustabdyti, pasodinti save į patogų krėslą, prisiversti pajausti savo kūną, įsiklausyti į kvėpavimą, kol išplauksite iš hipertrofuotų košmarų pasaulio ir atkursite ryšį su realybe.

b) reikia kažkuo užsiimti. Jeigu nežinote, ką daryti, kad įveiktumėte konkrečius sunkumus – spręskite bet kokias kitas problemas. Negalite įtakoti šalies sveikatos apsaugos sistemos? Išplaukite langus. Negalite priversti žmonių sėdėti namuose? Mokykitės anglų kalbos arba įveskite, pagaliau, tvarką drabužių spintoje. Šitaip nuraminsite įsikarščiavusį protą. Patys nustebsite, kaip palengvės, kai užklupsite save padariusį/darantį tai, ką padaryti taip ilgai neprisiruošėte.

c) nepamirškite ir raminančiųjų – irgi neblogas dalykas.

Trečia. Stebėkite save. Tyrinėkite. Atraskite grynai savų, specifinių, tik jums būdingų būdų išsaugoti ramybę ir pasinaudokite jais. Jeigu jums padeda nuolatinis žinių srauto sekimas – sekite jį. Jeigu nepadeda – šalink nuo kompiuterio ar televizoriaus. Mano draugę visada labai ramina maisto gaminimas. O mane pačią, kaip jau seniai pastebėjau, labai puikiai “įžemina” trileriai arba geros detektyvinės istorijos, kuriose viskas iš pradžių labai baugu ir nesuprantama, o paskui seka gera pabaiga.

Ketvirta. Stenkitės išlaikyti balansą, sekdami naujienas, nenukrypkite į kurį nors vieną kraštutinumą. Tuojau paaiškinsiu. Per pastarąsias dienas Italijoje nuo viruso žuvo kelis šimtai žmonių – tai, žinoma, labai baisu, tačiau tai tik vienas informacinės erdvės “ašigalis”. Yra ir kitas – daug pasveikusių, visos valstybės imasi aktyvių apsaugos priemonių, mokyklos, įstaigos uždaromos, renginiai atšaukiami, štai tame didmiestyje – apskritai niekas neužsikrėtė. Stebėkime abu informacinės erdvės “ašigalius” ir nepulkime į kraštutinumus (“mes visi mirsime!” arba “kas per niekai, nieko rimto nevyksta!”). Ir viena, ir kita – pavojinga. Ir viena, ir kita nutraukia ryšius su realybe.

Pradžiai – tiek. Saugokite save.

Pagal



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *