Negali būti, kad jums visuomet būtų gera nuotaika. Netgi jei priklausote retam, taip vadinamam hipomaniakaliniam charakterio tipui. Tokie žmonės, atseit, nuolat trykšta entuziazmu ir šviečia aplinkiniams lyg saulė. Bet ir saulė nakčiai nueina pailsėti. Visuomet yra galimybė, kad jūsų nuotaika suges. Ir ką tuomet jums daryti?
Nuotaika sugenda ne šiaip, o veikiama kokių nors emocijų. Ir turbūt nereikia nė sakyti, kad emocijos atsiranda būtinai dėl kokių nors išorinių nesėkmių. Dažniausiai šios emocijos apima jus iš vidaus ir staiga pakeičia požiūrį ir į išorinį gyvenimą bei į tas pačias nesėkmes. Štai, tarkime, pyktis: kai jus apima pyktis, vaiko nenoras eiti gulti verčia jus kelti balsą ar net panaudoti jėgą. O jeigu jūsų nuotaika džiaugsminga ir pakili? Tarkime, ką tik sužinojote, kad išlošėte loterijoje? Tuomet jei vaikas priešinasi ir nenori eiti miegoti, jūs jam atlaidžiai leidžiate dar valandėlę pažaisti.
Arba štai liūdesys. Jums savęs gaila, nesinori eiti pas drauges, už lango blogas oras, o ir televizija nieko gero nerodo. Nežinia kodėl gerklėje kaupiasi ašaros. Tai dar gerai, jei paverksite. O jei ne? Apatiškai žiūrėsite pro langą. Nieko gero pro jį nesimato. Jums graužia skrandį. Kažkodėl apsiplikote karšta arbata. Tačiau kitą kartą, apimta ramybės, tame pačiame bute, prie to paties lango jūs galite stovėti ilgai ir susižavėjusi lyg pirmą kartą pamatyti gražų apšerkšnijusį medį.
Stipriausiai jūsų reakcijas keičia nerimas. Apimta nerimo jūs nerandate sau vietos, blaškotės po kambarį… Prisipilate taurelę brendžio arba suvalgote ko nors nesveiko, tarkime, batono su kondensuotu pienu, arba išgeriate raminančiųjų tabletę. Visa tai darydama jūs dar graužiatės, nes žinote, kad visi šie dalykai nėra itin sveiki. Būdama ramioje būsenoje ir sužinojusi, kad nerimo yra apimta jūsų draugė, jūs ryžtingai patariate jai nieko nedaryti ir tiesiog stebėti savo nerimą kvėpuojant: taip moko daryti aibė populiarių savipagalbos ir ezoterikos veikalų: ko gero, jų autoriai rašydami šiuos veikalus, nebuvo apimti nerimo…
Kartais jus apima jausmai, aiškiai nukreipti į kitą žmogų . Štai jūs pamatote draugijoje ryškią gražuolę, ir pilvo viršuje jus suspaudžia pavydo banga. Dar prieš pusvalandį draugų kompanijoje jūs galėjote prisiekti, kad niekam nepavydite. Tačiau tuomet jūs buvote dėmesio centre, ir netgi savotiška mažos kompanijos karalienė. Dabar yra kitaip.
Arba štai į jūsų namus atvažiavo anyta. Ji mandagiai rodo jums, kaip reikia tvarkytis ir gaminti, ir jūs… Jus apėmęs suirzimas verčia norėti tik vieno: kad ji kuo greičiau išvažiuotų. Nors ji gal visai neblogas žmogus…
Kaip matote, dauguma nemalonių emocijų verčia jus elgtis neracionaliai. T.y., visi gražūs racionalūs patarimai apie šių emocijų nereikalingumą veikia dviem atvejais:
Kai jūs patariate kitam žmogui;
Kai jus asmeniškai šios emocijos apleido.
Tai yra gana logiška – ką galite jūs patarti apimta nemalonių emocijų? Nieko gero.
Pasinaudodamas gera proga – aš dabar gerai nusiteikęs – patariu jums štai ką.
1. Kai jus apima koks nors nemalonus jausmas, kvėpuokite ir stebėkite jį. Tai – jūsų vidinė realybė. Jokiu būdu nekovokite su ja.
2. Jei jausmas stiprės, reiškia, kad jis reikalingas ir pasiekęs piką greitai pasibaigs. Jei jis susilpnės, reiškia, jis nebuvo reikalingas.
3. Pyktį gerai yra išreikšti riaumojant. Liūdesį – garsiai dūsaujant ir dejuojant. Štai taip: ”o-cho- cho- cho-cho- cho –choooooo!”.
4. Prisiminkite, kad kai kurie užsitęsę nemalonūs jausmai visiškai nereiškia ligos. Jei jums po artimo žmogaus mirties kelis mėnesius gyventi neįdomu, tai nereiškia, kad reikia gerti vaistus nuo depresijos. Kaip tik nesijuokti, o gedėti tokiu atveju yra normalu.
5. Prisiminkite, kad neurotinio nerimo raminantys vaistai negydo. Neurotinis nerimas (įvairios neracionalios baimės) tik stiprėja, bandant su juo kovoti. Eikite pas psichoterapeutą ir kalbėkitės su juo.
Žinoma, užėjus gerai nuotaikai, norisi patarinėti ir patarinėti. Tačiau visi patarimai reiškia viena: savo blogą nuotaiką reikia pripažinti kaip natūralią gyvenimo dalį. Niekas nesakė, kad gyvenimas turi būti panašus į Rojų. Ir nors dabar daugėja visokių Rojaus pakaitalų (baseinų, sporto ir SPA klubų, kavinių ir t.t.), visai atsisakyti kančios būtų nemandagu. Ne to mus mokė tiek metų. Todėl priimkime saulėlydį kaip normalų reiškinį ir laukime aušros. Ji visuomet ateina.
