Kaip stresas atsiliepia moters sveikatai ir išvaizdai

Streso poveikis moters psichinei ir emocinei sveikatai gali būti kur kas rimtesnis, nei priimta manyti. Nors hormonai ir smegenys šiek tiek apsaugo nuo streso, moterys vis tiek jaučia kur kas daugiau negatyvių pasekmių, lyginant su vyrais. Skirtumas slypi cheminėse reakcijose, vykstančiose organizme.

Vyrai turi didesnį androgenų lygį, o moteryse vyrauja estrogenai ir progesteronas. Moterų smegenys irgi veikia kitokiu būdu. Gražiosios lyties atstovės yra emocingesnės ir reaguoja į stresą kitaip. Jeigu vyrai labiau linkę aiškintis, derėtis ir priimti racionalius sprendimus, tai moterys apsiginkluoja principu „kautis arba bėgti”.

Streso pasekmės. Po didžiulio sukrėtimo moters kūne išsiskiria su stresu kovojantis hormonas oksitocinas. Šitaip gamta pasirūpino atkurti cheminių medžiagų ankstesnę būseną, pavyzdžiui, po gimdymo. Oksitocino pliūpsnis stebimas ir maitinant krūtimi, kas padeda mamai dar stipriau prisirišti prie kūdikio. Abiejų lyčių atstovai jaučia laimės hormono antplūdį suartėjimo metu. Tai būtina giminei pratęsti.

Moterims reikia daugiau oksitocino. Spąstai slypi tame, jog moterims reikia daugiau šio hormono, kad galėtų normaliai gyventi. Tik šitaip moteris turi šansą išsaugoti emocinę sveikatą. Štai dėl ko moterys labiau negu vyrai siekia ilgalaikių santykių. Vienišės kenčia nuo vyro trūkumo kur kas smarkiau, nei vieniši vyrai be moters.

Kodėl organizmas patiria stresą? Stresas – tai organizmo savigyna. Jis glaudžiai susijęs su instinktais, kurie skatina mus priimti sprendimus pavojaus momentais. Stresas daro žmogų atsargesniu ir budresniu, tačiau jeigu jis pernelyg dažnas, įsijungia negatyvus poveikis psichinei ir fizinei sveikatai.

Evoliucijos mechanizmas. Per milijonus evoliucijos metų šis savigynos mechanizmas buvo idealiai ištobulintas jis patikimai gelbėjo mūsų protėvius nuo pavojingų plėšrūnų. Tragedija slypi tame, kad šiuolaikinės situacijos labai retai kelia grėsmę gyvybei. Mes turime kentėti sukandę dantis, patekę į gatvių kamščius ar reguliuodami konfliktus su kolegomis darbe. Tačiau organizmas į šias iš pažiūros visai nekaltas streso situacijas reaguoja lygiai taip pat, kaip reaguotų, jei bėgtumėte nuo pašėlusio mamuto: didėja arterinis kraujo spaudimas, galimi širdies priepuoliai, insultai, opos.

Fizinis aspektas. Kasdien galima patirti įvairių streso situacijų: darbe, bendraujant su vaikais, sutuoktiniais, kaimynais. Gydytojai iš savo praktikos regi, kaip dėl padidėjusios įtampos moterys praranda plaukus ar prasideda menstruacijų sutrikimai. Sociologiniai tyrimai byloja, kad nuo 75 iki 90 procentų pirminių skundų dėl sveikatos susiję su stresu.

Virškinimo sutrikimai. Pagal statistiką bulimija ir anoreksija moterims pasitaiko 10 kartų dažniau nei vyrams. Ekspertai sieja šią tendenciją su padidėjusiu streso lygiu. Kaip ir depresija, virškinimo sutrikimai prasideda dėl žemo serotonino lygio smegenyse. Patologiško lieknėjimo ar persivalgymo problema gydoma antidepresantais, kurie atkuria cheminį balansą.

Skrandžio ligos. Reguliarus stresas ne tik atima ramybę ir miegą, ši būsena klastingai įsibrauna ir į skrandį. Galite nebejausti apetito, prasideda nuolatinis pilvo pūtimas, sunkumas pilve, spazmai, rėmuo, o taip pat sudirginto žarnyno sindromas. Priklausomai nuo organizmo atsakomosios reakcijos, mitybos įpročių pakeitimas veda į svorio didėjimą ar netekimą.

Odos alerginė reakcija. Kai kuriems žmonėms stresas pasireiškia niežtinčiais odos išbėrimais, spuogais ar dilgėline. Tai susiję su padidėjusiu organizmo imuninės sistemos jautrumu.

Depresija. Streso fone progresuoja dirglumas, nerimas ir depresija. Nuolatinis stresas labai greitai perauga į rimtesnes psichikos problemas. Moterys išmoko slėpti emocijas, kas labiau būdingos vyrams – pyktį, susierzinimą, įtūžį. Ši tendencija taip pat susijusi su smegenų struktūros skirtumais. Štai dėl ko depresija moteris kamuoja du kartus dažniau.

Nemiga. Depresija sukelia nemigą, darosi sunku užmigti arba žmogus dažnai pabunda naktį. Moterys ir šioje sferoje smarkiai lenkia vyrus.

Problemos su dėmesio koncentracija. Stresas paverčia jus visiškai beverčiais darbuotojais tiek ofise, tiek buityje. Dėmesio koncentracijos stoka ir vangumas tik dar labiau komplikuoja bendrą situaciją.

Širdies ligos. Jeigu anksčiau širdies ir kraujagyslių susirgimai buvo vyrų „parapija”, tai šiuo metu visuotinai padidėjęs streso lygis beveik sulygino abi lytis. Dabar kardiologų kabinetuose neretos pacientės, kurios skundžiasi padidėjusiu kraujo spaudimu, didėja insultų ir širdies priepuolių skaičius.

Susilpnėjęs imunitetas. Tai irgi ne iškart pastebima reakcija į stresą. Imuniteto nusilpimas provokuoja dažnus peršalimus, chroniškų ligų paaštrėjimą.

Vėžys. Kai kurie tyrimai nustatė tarpusavio ryšį tarp streso ir krūties bei kiaušidžių vėžio. Buvo išsiaiškinta, kad pergyvenimai dėl skyrybų ar vyro mirties 62% padidina šansus susilaukti onkologinių problemų.

Pabaigai. Mokslininkai nustatė, kad pats svarbiausias mūsų sėkmės komponentas yra sugebėjimas įveikti streso situacijas. Susikurkite streso kontroliavimo strategiją, pagerinkite mitybą, skirkite laiko fiziniam aktyvumui ir nepamirškite poilsio.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *