Kaip vyrai reaguoja į moters ašaras

Moterys verkia įvairiomis progomis. Vyrai verkia labai retai. Šis skirtumas sukuria savitą vyrų požiūrį į moteris. Ir atvirkščiai. Kodėl moterys verkia dažniau nei vyrai?

Pirmiausia todėl, kad vyriškos smegenys dar motinos gimdoje yra taip paveiktos testosterono, kad tampa labai asimetriškos. Būtent, vienas vyriškas pusrutulis labai specializuojasi ties logika ir kalba, kitas – ties vaizdiniais ir emocijomis. Todėl vyras mąstydamas nekalba, o susikaupęs tyli, lengviau, nei moteris, patenka į transą žiūrėdamas televizorių ar sekdamas futbolo kamuolį (medžioklinį grobį). Jausmuose vyras susigaudo prasčiau, nei moteris.

Mergaitės embrionas nėra veikiamas testosterono. Todėl mergaitės smegenys lieka nelabai diferencijuotos – ir suaugusi moteris mąsto, jaučia ir kalba „abiem pusrutuliais“. Dėl to ji ir verkia lengviau, ir kalba daugiau, ir apskritai labiau susigaudo savo jausmuose nei vyras.

Antra priežastis – mus supantys žmonės. Visuomenė. Banalu jau tapo prisiminti, kad berniukui verkti „nevyriška“, o mergaitei – normalu. Jis- „išdykėlis“, ji – „verksnė“. Testosterono poveikį visuomenė sustiprina savo vertinimais. Kas ta visuomenė? Tai – kiemo vaikai, kaimynai, tėvai, vyresnės seserys ir vyresni broliai, klasiokai, kinas ir knygos.

Jūs dažnai girdite, kad vyrams reikia leisti verkti. Kad berniukus reikia atpalaiduoti nuo supermeno („mačo“)idealo. Gerai.

Ar dažnai jūs matote per televizorių verkiančius vyrus?

Įtempto siužeto filme vyriškis bėga su moterimi nuo persekiotojų. Kas pavargsta pirmas ir su ašaromis bejėgiškai parklumpa – jis ar ji?

Pasakykit nuoširdžiai, kuriuo vyru jūs labiau pasitikėsite streso situacijoje: pravirkusiu, ar rimtai suraukusiu antakius?

Todėl pripažinkime, kad kol kas idėja „leiskime vyrams verkti“ pasitraukia prieš hormonus ir tradicijas.

Taigi vyrams tenka gyventi su savo prislopintu emocionalumu. Ir ką? Jie pripranta. Jiems tai pasidaro natūralu. Kažkiek galima parodyti emocijas per medžioklę ir jos analogus ( stebint ar žaidžiant krepšinį ar futbolą),galima paatvirauti išgėrus, supykus, išgirdus gerą anekdotą iš draugo… ir … viskas.

Viskas gerai, kol vyrui netenka susipažinti su kitos lyties atstove.

Vaikystėje berniuko mama ar sesuo nekelia tokios didelės nuostabos, nes jis pats tuomet dar vaikas, ir emocijas reiškia lengviau. Iki kokio amžiaus berniukai dar verkia? Iki kokių dešimties – vienuolikos. Vėliau jiems jau verkti niekas nebeleis. „Tu ką, mažas?“- pašaipiai paklaus klasės mergaitė, ir jis susigės. Ir ilgam nustos verkti.

Kiek ilgam? Kokiai penkiolikai- dvidešimčiai metų! Galbūt iki artimiausių laidotuvių. Ar didelės bėdos. Tarkime, vaikas dingo. Gaisras. Paskutinius pinigus vagys išnešė.Pasirodo ašaros. Kūkčioja vyras: penkias – dešimt sekundžių. O dabar, kol paauglys, jis tiesiog išmoksta: verkti nevyriška. Ir taškas.

Ir štai po kokių šešerių – dešimties metų paauglys pradeda artimiau bendrauti su mergina. Ir ima stebėtis. Jo akimis, mergina nuolat pergyvena kažkokias baisias tragedijas. Štai ji kelia balsą, nes ją kažkas nustebino. Kas čia atsitiko? Aaa, ji pamatė varlę.

O kas čia per klyksmas? Pasirodo, jis netyčia ją užgavo su alkūne. Ir kodėl ji taip audringai reaguoja? „Aš,- niūriai mąsto vaikinas,- taip reaguočiau nebent tada, jei man nukirstų ranką…“

Štai ji tiesiog verkia. Tai iš vis nesuprantama situacija. „Gal čia aš kaltas?“- svarsto vaikinas. Ne. Pasirodo, jai šiandien bloga nuotaika. Kodėl? Tiesiog. Be didelių priežasčių.

Vaikinas netiki. Juk jam ašaras gali sukelti labai aiškios priežastys. Ne, mergina aiškiai kažką slepia. Ji greičiausiai buvo užpulta, išprievartauta ir apiplėšta. Bet nesako.

Vaikinas ima klausinėti, prašo pasakyti tiesą, kas atsitiko. Visą tiesą. Mergina verkia ir netgi suirzta: „aš gi tau sakau, kad man bloga nuotaika“. Vaikinas visiškai pasimeta. „Bet kodėl?!! Paaiškink, kodėl!“

Mergina supyksta ir sako: „atstok. Kaip jis nesupranta,- svarsto ji,- kad man reikia tiesiog paverkti?“ Ir daro išvadą: jis nejautrus.

Ši moterų išvada apie vyrus yra visuotina, universali ir absoliučiai nepriklauso nei nuo išsilavinimo, nei nuo amžiaus, nei nuo socialinės padėties. Vyrai, moterų akimis, yra nejautrūs, ir taškas.

Ši išvada remiasi tuo pačiu principu, kaip ir vyrų išvada apie moteris.

Moteris taip šaltai, kaip vyras, reaguotų tik tuo atveju, jei:

Jai visiškai nerūpėtų žmogus, kuris yra šalia;

Ji būtų užhipnotizuota;

Jai būtų Parkinsono liga;

Ji būtų komos būsenoje.

Todėl ji ir padaro analogišką išvadą apie vyrą. Kadangi Parkinsono ir kitas ligas ji atmeta, lieka vienas paaiškinimas: nejautrumas. O nejautrumas reiškia: aš jam nerūpiu, jis man abejingas.

Ji apie tai vaikinui ir pasako. Ir parodo.

Vaikinas jaučiasi nesuprastas. Jis visai nemano, kad yra nejautrus. Ir mergina kaip tik jam labai rūpi. Juk ji, tikriausiai, dabar patiria baisią katastrofą. Gal jai depresija, gal jai gydytis reikia? Jis tiesiog nežino, ką daryti, nes sprendžia apie merginą pagal save.

Kaip sako rusų posakis, „smešnyjie mužiki, eti baby“.

Ką gali padaryti moteris, kad vyras suprastų, jog jai natūralu būti moterimi?

Pirmas žingsnis galėtų būti toks: sumažinti reikalavimus vyrui. Nereikia iš kino reikalauti, kad jis švariai kalbėtų lietuviškai ir dar suprastų žemaičių tarmę. Jeigu jai reikia pilno emocinio atgarsio, pilno supratimo,tegul kalbasi su moterimi.

Antras žingsnis – išversti savo jausmus į vyrams suprantamą kalbą. Tam tikslui moteris gali prisiminti, ką jos vyras yra patyręs.

Jis buvęs mušeika?

„Aš jaučiuosi taip, lyg man į veidą būtų smogę“.

Jis žvejys? „Dabar jaučiuosi kaip iš vandens ištraukta žuvis”.

Jis gydytojas?

„Šios temos geriau neliesk – man tai skausminga vieta“.

Jis vairuotojas?

„Jaučiuosi taip, lyg būtų nusėdęs akumuliatorius“.

O ką gali daryti vyras, norintis gyventi su moterimi ir jos emocijomis?

Jis gali įpratinti save priimti moters jausmus. Ką reiškia priimti? Tegul jis nešioja savo sieloje dalį moters ašarų. Kaip?

Tegul vyras prisimena, kaip laiko rankose mažą vaiką. Laiko ne taip stipriai, kad vaiką užspaustų, bet ir ne taip atsainiai, kad jis iškristų. Panašiai vyras gali reaguoti į moters ašaras.

Jis gali į ją žiūrėti, jos klausytis, ir nieko su tuo nedaryti. Jis gali ją apkabinti – jei ji leis. Jis gali jai pasakyti, kokia ji yra graži ir jam miela.

Moteris greitai nustos verkti ir supras, kad šalia jos atsirado vyras. Tikras!

O kas gali būti maloniau tikrai moteriai, negu gyventi su tikru vyru? Juk tuomet ir gyvenimas darosi tikresnis, tiesa?

Olegas Lapinas

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *