Kartais mums reikia sustoti

Kai mano mama sugrįždavo iš darbo, ji niekada nebėgdavo tiesiai nuo slenksčio į virtuvę ruošti vakarienės arba lyginti baltinių. Ji nusiaudavo, persirengdavo, nusiplaudavo rankas ir eidavo į miegamąjį pagulėti keliolika minučių. Ir tik po to ji imdavosi visų darbų namuose.

Be to, ji ir mane nuolat mokė sugrįžus iš mokyklos nebėgti ruošti namų darbų, bet pailsėti arba trumpam persijungti į kažkokią mėgiamą veiklą, ir tik po to ruošti pamokas.

Tačiau aš tuo netikėjau. Man atrodė, kad ilsisi tik silpni ir tingūs žmonės, o stiprūs – “aria“: jie kažkur nuolat skuba, kažką nuolat veikia visą dieną ir praktiškai nesiilsi.

Štai kad ir mano draugė – jau dešimt metų neina atostogų. Dešimt metų jauna mergina nesiilsi nei prie jūros, nei prie ežerų, nei žygiuose ar kelionėse. Ji miega penkias valandas per parą ir įnirtingai siekia karjeros aukštumų.

Ji įsitikinusi, kad bet kokia, net pati menkiausia pauzė, sutrikdys jos profesinių aukštumų siekį. Bet.. jos kūnas jau nenori su tuo sutikti: pradėjo silpti regėjimas, streikuoja nervai, o širdis plaka su permušimais.

Ir aš ilgai sekiau savo draugės pavyzdžiu. Kol vieną dieną nuo pervargimo pradėjo šlubuoti sveikata.. Tuomet aš prisiminiau savo mamos pavyzdį ir aiškiai suvokiau: mums visiems kartais reikia sustoti. Tiesiog būtina.

Tai toks svarbus momentas, kai galima atsikvėpti, atgauti jėgas, įvertinti savo galimybes, ramiai pagalvoti. Mes negalime visą laiką ir visu greičiu lėkti per gyvenimą.

Žmogus – ne mašina ir ne robotas, jis negali gyventi ne tik nuolatiniu, bet ir vis greitėjančiu tempu. Beje, juk ir mašinos negali dirbti be pertraukų..

Todėl – nebėkime, neskubėkime. Sustokime. Atsikvėpkime. Nors trumpam. Kad neperdegtume, nepervargtume, nesusirgtume.

O mano mama iki šiol laikosi šios paprastos taisyklės savo gyvenime: sustoti trumpam, daryti pertraukas tarp darbų. Galbūt, todėl ji visada žvali, rami ir energinga. Ir aš, mano mamos džiaugsmui, jau išmokau kartais sustoti.

Beje, mūsų pavyzdžio įkvėpta, ir mano draugė pagaliau išvyko atostogauti.. Šiandien gavau jos žinutę iš pajūrio: “Tai nuostabu! Supratau, kad gyvenime turi būti akimirkos, kai nieko nevyksta, ir tu tiesiog žiūri į pasaulį, o jis – į tave, ir tu atgauni ryšį su savimi ir su pasauliu

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *