Moterys kaltina vyrus: jie meta šeimas, vaikus, išeina pas jaunas ir gražias. Vyrai skundžiasi: moterims reikalingi pinigai ir romantiški „ružavi” snargliai, dėl to jos teka už turtingų ir romantiškų sponsorių. Visi įrodinėja, kad juos metė ir paliko. Pabandome išsiaiškinti?

Pradžiai – metafora.

Važiuojate autobusu, naudojatės visais patogumais, minkštais krėslais, šiluma, saugumu. Autobusas didelis, geležinis, o svarbiausia – veža ten, kur jums reikia. Skolingi jūs neliekate – susimokate už kelionę. Absoliutus konsensusas. Bet štai atvažiavote, čia jūsų stotelė. Išlipote ir einate namo. O autobusas nuvažiavo toliau savo maršrutu. Klausimas: kas ką metė ir paliko?

Einate namo žinodami, kad rytoj atvažiuos kitas autobusas, ačiū šitam, kuris atvežė. Kiek jų bus per visą gyvenimą? O autobusas turi savo maršrutą, jis reikalingas daug kam, jo laukia kiti keleiviai. Jokių pretenzijų, visi patenkinti.

Tai kodėl tiek daug moteriškų pretenzijų, jei vyras išėjo pas kitą ar tiesiog išėjo? Nors jeigu pas kitą – skaudžiau. Ir kuo nepatenkinti vyrai, jeigu moteris nutarė, kad atsirado geresnis? Gal jūs pats pačiausias? Geresnių šioje planetoje nebėra?

Pabandysiu paaiškinti tokį elgesį, remdamasis populiariąją „aukologija”.

Auka – tai konkretus žmogaus požiūris į realybę ir įvykių vertinimas. Konkreti jo būsena.

Moteris – auka

„Jis mane metė, sugriovė šeimą, paliko vaiką, išėjo pas kažkokią baidyklę!” Būsena prislėgta, akyse skausmas, rankos bejėgiškai nusvirusios, figūra susikūprinusi ir, žinoma, ašaros – kaip pagrindinis vyro poelgio įvertinimas. Niekšas!

Vyras laikomas nelaimių šaltiniu. Vaidina psichologinį Persekiotojo vaidmenį. O savo būseną Auka visiems demonstruoja, turėdama vilties susirasti Gelbėtoją, kuris išklausys, palaikys, užjaus ir patvirtins: „Taip, tavo buvęs vyras – visiškas galvijas”. Tai pati mėgstamiausia Aukos pramoga – ieškoti Gelbėtojų. Svarbiausia, kad būtų ausų, sutinkančių išklausyti visus pergyvenimus.

Gelbėtojas išgelbėti Aukos nuo kančių realiai negali. Kodėl? Jam to neleis padaryti pati Auka. Jai to nereikia. Pabandykite patarti gyventi kitaip, su džiaugsmu, laimingai kurti gyvenimą, padėkojus buvusiam vyrui už tai, ko būta ir susikoncentruojant į tai, kas bus su nauju vertu žmogumi. Turite puikų šansą iš kategorijos Gelbėtojas patekti į kategoriją Persekiotojas. Jus apkaltins nejautrumu, grubumu, nesupratimu.

Kaip taisyklė, moterys yra talentingesnės aplinkybių ir klastingų vyrų Aukos vaidmens atlikėjos. Tikriausiai panelytės nuo vaikystės žiūri daugiau serialų, skaito įvairiausius meilės romanus, kur pagrindinė herojė būtinai turėjo būti auka. Vaidmuo išmokstamas, įsisavinamas ir labai lengvai realizuojamas. Ir paskui kai kurioms moterims jis jau praktiškai niekada neišsijungia.

O kaip reikalai su vyrais?

Vyras -auka

Jeigu jį paliko moteris – ji kvailė, isterikė ir apskritai labai lengvo elgesio moterėlė. Pastaroji frazė paprastai suformuluojama trumpiau ir konkrečiau. Jeigu vyras pradeda gerti, tai iš sielvarto. Auka suranda alkoholio pavidalo Gelbėtoją. Ausų, skirtų pergyvenimams išklausyti, vaidmuo tenka sugėrovams.

O dar galima pradėti aiškintis santykius su nauju jo moters gerbėju. Su buvusia moterimi – irgi variantas. Kadangi smegenis aptemdė alkoholis ir kančios, Auka visiškai nesijaučia atsakinga už savo veiksmų pasekmes. Kalti „jie”, ir „juos” reikia nubausti. Iš čia – muštynės, galvažudystės vardan didelės ir šviesios meilės, o taip pat siekis atkurti teisingumą: „Jeigu tu ne mano, tai neatiteksi daugiau niekam!” Kalėjimuose sėdi labai daug tokių vyrų-aukų, užmušusių savo buvusias moteris.

Galima teigti, kad vyrai iš Aukos vaidmens labai lengvai peršoka į Persekioto vaidmenį, o toliau vėl tampa Auka. Ratas užsidaro.

***

Už Aukos pozicijos dažniausiai slypi įprotis suversti kaltę dėl nepavykusio gyvenimo aplinkiniams ir nenoras pagalvoti, kas galėtų duoti daugiau vidinės naudos.

Jeigu kaltas kitas, reiškia, aš esu teisus ir už nieką neatsakingas. Aukos galima tik gailėti, ją galima tiktai užjausti. O kas nenori to daryti – niekšas. Dėl to visi neįtikę Aukai žmonės – kas? Vyrai, metę žmoną ir sugriovę šeimas, bei moterys, kurios…

Ką daryti?

Jeigu žmogus atsisako vaidinti Aukos vaidmenį, jo paprasčiausiai neįmanoma „mesti”, palikti ir t.t.

Jis taip nežaidžia.

Išsiskyrimai – gyvenimo dalis ir dažnai ne nuo mūsų priklauso artimo žmogaus sprendimas susieti likimą su kitu/kita. Reakcija į išsiskyrimą – tai mūsų ir tiktai mūsų pačių savarankiškas pasirinkimas.

Pasakykite sau „Aš – ne auka!” Tada galima bus paprasčiausiai konstatuoti faktą: keliai išsiskyrė. Kaip metaforoje su autobusu. Tuo pat metu reikia turėti galvoje, kad būtinai atvažiuos kitas.

Tai kas ką paliko?

.