Kodėl dažnai vėluojame

Kiekvienas žmogus bent sykį gyvenime kur nors pavėluoja. Tai – natūralu. Jei žmogus vėluoja sistemingai, reikia susimąstyti. Už nuolatinių vėlavimų gali slypėti psichologinės priežastys.

1. Trūksta laiko pojūčio

Diana DeLonzor, knygos „Lengvas būdas nustoti vėluoti“ autorė, kartu su San Fransisko instituto mokslininkais atliko specialius tyrimus, kuriuose dalyvavo 225 asmenys. Paaiškėjo, kad tiems, kurie įpratę vėluoti, būdingos tokios charakterio savybės kaip nerimas, išsiblaškymas, o jų savo vertės pojūtis ir disciplina buvo įvertinti gerokai žemesniais balais nei punktualiųjų.

Tyrimai parodė, kad žmonės skirtingai jaučia laiką. Atlikite paprastą testą: paimkite bet kokią knygą, nustatykite laiką, imkite skaityti ir sustokite, kai, jūsų manymu, praeis 90 sekundžių. Patikrinkite laikrodį. D. DeLonzor eksperimentas parodė, kad dažnai vėluojantys žmonės paprastai baigia skaityti gerokai vėliau numatyto laiko, o punktualūs baigia užsiėmimą nesulaukę, kol praeis pusantros minutės.

2. Statuso patvirtinimas

5 vėlavimo minutės dažnai būna ritualinio pobūdžio, būdingos vienos ar kitos kultūros socialiniams santykiams. Jei moteris truputį vėluoja į pasimatymą, tai sulaukia pritarimo, nes šiuolaikinio flirto kontekste „riteris“ turi palūkėti gražiosios damos meilės.

Analogiškas paaiškinimas tinka ir populiariam posakiui „Viršininkas ne vėluoja, o užtrunka“. Šuo atveju vėlavimas būna veikiau nerašytas būdas pademonstruoti savo statusą. Šios taisyklės keičiasi priklausomai nuo dalyvių mentaliteto. Pavyzdžiui, Prancūzijoje leidžiama vėluoti penkias minutes, Vokietijoje – tris, Šveicarijoje – nė vienos, ten būtina atvykti nustatytu laiku. Rusijoje nebaustinas vėlavimo laikas siekia 15 minučių.

3. „Vaikome save“

Ar jums pažįstamas jausmas, kai suvokiate, kad jau laikas išbėgti iš namų, o jūs dar nesusiruošėte? Per sumaištį nerandate reikiamo drabužio. Jūsų judesiai pagreitėja, griebiate po kelis daiktus, paskui, užuot pasivaikščioję, skuodžiate, kiek kojos neša.

Tyrimai parodė, kad nemažai žmonių yra linkę nesąmoningai patys sukurti tokias situacijas, kad pajustų adrenalino antplūdį, pagreitinantį organizme vykstančius procesus. Kūnas pereina į kovinio pasirengimo būseną. Jeigu ir jums tai būdinga, neskubėkite griebtis raminamųjų vaistų, verčiau užsirašykite į sporto klubą. Sportuodami tapsite punktualūs.

4. Atidėliojimas to, kas neišvengiama

Dažnai pasitaiko, kad būsimas susitikimas, renginys ar žygis sukelia žmogui nemalonių pojūčių. Jis būna linkęs vilkinti jo pradžią iki paskutinės sekundės arba dešimties minučių pasiruošimą ištempti iki valandos.

1991 m. Klivlendo universiteto mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad tie, kurie dažnai vėluoja, labiau už kitus kenčia dėl nerimo ir trokšta globos, užuojautos, palaikymo. Kovoti su tokios rūšies vėlavimu būna sunku. Reikia nugalėti save ir įžengti į viršininko kabinetą laiku, tada laukiamo nemalonaus pokalbio dar labiau neaptemdys vėlavimo pasekmės.

5. Dėmesio atkreipimas

Mūsų psichikos sandara kartais būna keista. Jei žmogus baiminasi, kad jo talentai ir sugebėjimai nebus pripažinti, jis pats sąmoningai juos sumenkina ir pastato save į tokią padėtį, kad būtų sunku tapti per menkai įvertintam. Taip dažnai elgiasi tie, kurie vaikystėje buvo retai giriami. Tokie žmonės stengiasi specialiai sugadinti savo įvaizdį. Mokykitės jausti malonumą iš darbo proceso ir būtinai girkite save už laimėjimus, net jei kiti to nepastebi. Pamažu jūsų savivertė sustiprės ir imsite rečiau vėluoti.

6. Siekis dominuoti

Vėluojantis žmogus švaisto kitų laiką. Jis nesusimąsto apie kitų planus ir svetimas brangias minutes paverčia varginančiu laukimu. Jeigu tokia situacija dažnai kartojasi, tai yra aiškus įrodymas, kad vėluojantis asmuo negerbia kitų.

Be to, tai yra savotiška nesąmoninga ataka į svetimas ribas, siekimas primesti savo taisykles, priversti kitą taikytis prie savo ritmo, paklusti. Išmokite įsijausti į laukiančiojobūseną, į kito žmogaus padėtį ir branginti ne tik savo, bet ir kito laiką.

7. Maištas

Dažna sistemingo vėlavimo priežastis būna individo nenoras paklusti kitų reikalavimams. Tokiems žmonėms vaikystėje dažnai kliūdavo nuo tėvų ir mokytojų už vėlavimus ir kitus nusižengimus. Dabar jie gali sau leisti pamaištauti.

Toks užsitęsęs brendimas pasireiškia pasyvia agresija ir nenoru paklusti kitų taisyklėms. Prie to prisideda troškimas pasijusti laisvu žmogumi, galinčiu savarankiškai disponuoti savo laiku. Tokiems žmonėms reikia suvokti, kad niekas neketina kontroliuoti jų gyvenimo, kiekvienam rūpi savas.

Bet kuriuo atveju vėlavimas yra negeras įprotis, kurio galima ir reikia atsikratyti.

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *