Tikra meilė yra didžiulė brangenybė, kuri neturi jokio ekvivalento.
O kai žmogus išeina ir pasiima savo meilę (ir daro tai ne šiaip sau, o todėl, kad daugiau nebegali kentėti blogo elgesio su savimi), jam šito nedovanos. Ir netgi tada, kai patį mylintį žmogų paliks – jam irgi neatleis. Šiuo atveju pyktis ir apmaudas įsiliepsnos dar stipriau.
Bėda ta, kad kai šalia yra nuoširdžiai mylintis žmogus, visa ta jo meilė yra laikoma savaime suprantamu dalyku. Nuobodu. Įkyrėjo. Tapo pernelyg įprasta.
Bet kai tik žmogus pradingsta iš buvusio laimės kūdikio gyvenimo, štai tada jis pamažu ima suprasti, kad su juo šitaip daugiau niekas gyvenime nesielgs.
Tai, kas buvo laikoma kasdienybe ir santykių su mylimuoju norma – to niekada nesurasite kituose santykiuose. Ten, kituose santykiuose, žmogus sutinka savo kopiją, ir abu laukia, kad juos ims mylėti ir lepinti. Tiesiog šiaip. Juk jie, jų pačių nuomone, tokie vertingi ir nuostabūs.
Dėl to vieną gražią dieną paliktas žmogus staiga supranta, kad jis jau viską turėjo, tačiau prarado. O juk baisiai nemalonu suvokti, kad buvai neteisus. Tai skaudžiai žeidžia jau ir taip gerokai klibančią savigarbą. Bandymas sugrįžti, kas taip pat dažnai nutinka, baigiasi nesėkme, kuri dar labiau nuliūdina buvusį „laimės kūdikį”.
Ir tada belieka nekęsti. Nekęsti to, kuris mylėjo. Nuoširdžiai. Kaip niekas kitas. Už tai, kad pats padarei klaidą, bet nesinori jos pripažinti. Už tai, kad tie stebuklingi santykiai niekada nepasikartos. Už tai, kad sužinojau, kaip gali būti gera, bet jau nesu pajėgus dar kartą pakilti į tokias aukštumas.
Dėl to nereikėtų tikėti, kai kažkas laisto pamazgomis savo buvusius. Dažniausiai tai daroma iš nuoskaudos. Dėl to, kad vis dar skauda. Dėl to, kad norisi grąžinti viską taip, kaip buvo. O tai neįmanoma.
Meilė, jeigu ją išduodame, neaplanko daugiau nei vieną kartą. O kam, jeigu tai neduoda nieko gero.
O tas, kurio meilė nebuvo įvertinta, kurio meilę sutrypė ir atstūmė – jei išsaugojo ją savyje, būtinai susitiks naują. Tačiau dabar bus jau toks žmogus, kuris irgi moka mylėti ir vertinti. Ir jiems viskas gausis.
Kiekvienas gauna savo. Ko nusipelnė.
