Harmoningai šeimai reikalinga konkreti hierarchija, veikianti nežiūrint į mūsų socialinius vaidmenis. Norėčiau pakalbėti apie globalią temą, kuri šiandien darosi vis aktualesnė – apie vyro ir moters vaidmenis bei atsakomybės pasiskirstymą poroje, šeimoje. Ką reiškia būti moterimi ir kas yra moteriška atsakomybė.

Žmogus – socialinė būtybė, kuri gali prisiimti atsakomybę už bet kurią savo gyvenimo sferą. Mūsų laikais vis dažniau galima pamatyti vyrą su dulkių siurbliu ar moterį su gręžtuvu. Tačiau gamta sukūrė mus tokiu būdu, kad pareigos pasidalinamos pagal lyties požymius.

• Moteris užsiima namais ir vaikais;
• Vyras – medžiotojas ir tiekėjas.

Gamta, kaip visada, sukūrė harmoningą sistemą, kitokios sistemos paprasčiausiai neišlaikė evoliucijos ir atmirė. Tačiau užuot buvę tiesiog vyrais ir moterimis, žmonės, kaip paprastai, viską supainiojo, sunarpliojo, komplikavo, prikūrė begalę keistų teorijų, ėmė savintis sau tą atsakomybę, kuri visiškai nebūdinga jo lyčiai.

Kaip vyksta pareigų sukeitimas

Ar esate kada susimąstę, kodėl moteriai norisi, kad vyras plautų indus? Nuo žilos senovės svarbia moters aplinkos dalimi buvo kitos moterys, kurios padėdavo jai darbuotis buityje ir auklėti vaikus. Susidarydavo savotiška moterų grupė (pvz. šeimos, giminės moterys, kaimynės ir t.t.)

Mūsų dienomis jaunos šeimos linkusios gyventi atskirai nuo tėvų ir tetos ar močiutės funkcijas moteris instinktyviai stengiasi užkrauti vyrui, įtraukti jį į buities darbus. O vyras, norėdamas, kad jo moteris jaustųsi laiminga, imasi atsakomybės už grynai moteriškas pareigas.

Kas vyksta toliau?

Vyras prisiima atsakomybę už namus ir vaikus, jo kaip „mamutų medžiotojo” funkcija išblėsta, dėl ko instinktyviai jaučia susierzinimą, nes veiklai savo atsakomybės zonoje jam paprasčiausiai nebelieka pakankamai laiko ir jėgų.

O moteris, tempianti visą atsakomybę už šeimą, vėlgi jaučia nesibaigiantį stresą, galima sakyti – nustoja būti moterimi ir tampa „diedu su sijonu”. Ji nustoja jaustis geidžiama ir patraukli, galiausiai pasijaučia nelaiminga.

Darbų pasiskirstymą ir gyvenimą konkrečioje veiklos zonoje lėmė tai, jog žmogus, priklausomai nuo lyties, yra geriausiai prisitaikęs vienai ar kitai veiklai. Taip, vyras gali užsiimti buitimi, o moteris – uždirbti pinigų, tačiau jie tai daro laužydami save, savo prigimtį, tie darbai jiems einasi sunkiai, reikalauja daug pastangų ir deformuoja psichiką. Svarbu suprasti, kad:

• Prisiimdamas atsakomybę iš svetimos zonos, turi žinoti, kad atsakomybės už tavo zoną niekas nepanaikino;
• Tu gali padėti partneriui jo zonoje, tačiau tik tada, kai įvesi tvarką savoje.

Kai dėl porų, kuriose moteris dirba, o vyras sėdi namuose, tai tokios poros, žinoma, egzistuoja, jos netgi gali gyventi laimingai, tačiau tik iki tos dienos, kai atsiras vaikų. Vaikai viską keičia, nes jie – arčiau biologijos ir į visus mūsų socialinius išmislus jiems giliai nusispjauti.

Pats pirmas vaiko poreikis – saugumas, kurį geriausiai užtikrina (kūdikystėje) motina, kadangi ji yra arčiau vaiko, negu tėvas. Tėvas tenkina visos šeimos – žmonos ir vaiko – poreikius. Kiekvienas turi savo funkciją – mama rūpinasi vaiku, tėvas rūpinasi visa šeima, kas leidžia moteriai jaustis ramiai ir saugiai. Visuomenė palaiko visą šeimą (deja, ne mūsų dienomis), kas leidžia ramiai jaustis tėvui, suteikia jam atramą.

Kad šeimoje viešpatautų harmonija, joje turi būti aiški ir griežta hierarchija.

Šitokiu būdu vaikai užaugs suprasdami savo pareigas ir su lytimi susijusius vaidmenis. Jūs esate patenkinti vyru/žmona, kadangi suprantate savo biologinius poreikius, kurie sutampa su jūsų socialine pozicija ir vaidmeniu. Jaučiatės geidžiama moterimi, kadangi greta yra vyras, kuris patenkina jūsų saugumo poreikį, o jūs, savo ruožtu, suteikiate jam pasitikėjimo ir tvirto užnugario pojūtį.

Vyras tai labai vertina. Šiandien su visais šiais reikalais – didžiulės problemos, natūralūs santykiai, galima sakyti, visiškai suardyti ir supainioti: vyras negali suteikti moteriai saugumo, kadangi nesijaučia jai reikalingas. Dėl to, jei pajėgsite išmokti būti tikra moterimi – visada būsite geidžiama ir mylima.

.