Koks jūsų vaidmuo šeimoje

Atrodytų, šeimose kiekvienas gyvena kaip Dievas duoda. Koks esi – toks šeimoje ir būni, nes namuose nusimeti kaukę. Todėl priimta manyti, kad šeimose labiausiai atsiskleidžia žmogaus charakteris. Tačiau visai gali būti, kad šeimose atsiskleidžia ne tiek jūsų charakteris, kiek tai, ko nenori daryti jūsų sutuoktinis.

Štai jūs gyvenate su žmogumi, kuris nesirūpina savo karjera. Jam labiau patinka peikti valdžią, kaltinti savo tėvus bei su nuoskauda prisiminti buvusius darbdavius, kurie neįvertino jo gabumų. Todėl jis neskuba nei darbintis, nei mokytis. Jis guli lovoje, išgėrinėja, ir kažkaip įtartinai ilgai ieško darbo. Jei jūsų santuokoje yra vaikų ir gyvenate ne landynėje, jei turite automobilį ir neturite skolų, tai tik todėl kad… Teisingai, todėl, kad karjera, mokslais, finansais ir padoriu pragyvenimo lygiu rūpinatės jūs!

Jūsų vyras delegavo jums susirūpinimą pasiekimais bei pragyvenimo lygiu. Kada jis tai padarė? Anksčiau, nei jūs tai suvokėte – galbūt dar tais laikais, kai asistuodavo jums ir jūs pirmą kartą į jo pasakymą, kad neturi pinigų sumokėti už jus kavinėje, sutikote mokėti pati. Ši smulkmena, o taip pat kitos panašios smulkmenos neliko jo neįvertintos. Jis ieškojo partnerio, kuris papildys jo neatsakingumą. Ir rado.

Ar tai reiškia, kad šeimoje atsiskleidžia jūsų choleriškas temperamentas ir valingas charakteris? O gal geriau pasakyti, kad jūsų partneris pasiūlė jums vaidinti papildantį vaidmenį ir jūs sutikote?

O štai jūs gyvenate su aktyviu, daug siekiančiu, ambicingu ir seksualiai aktyviu vyru. Ne paslaptis, kad jis turi romanų darbe, tačiau jums patogiau nežinoti apie tai. Vyras nenorėjo, kad jūs dirbtumėte, nes jam paranku, jog prižiūrite jūsų gražius namus bei vaikus.

Bėda, kuri užklumpa jus netikėtai, yra panikos priepuoliai. Dėl jų jūs bijote likti viena, su siaubu žiūrite į automobilinius kamščius, ir niekur toli nuo namų nevykstate. Įdomu tai, kad kai ilgesnės psichoterapijos eigoje jūsų panikos priepuoliai nyksta, pablogėja santykiai su vyru. Jūsų gyvenimas pasidarė įdomesnis, atrodo, net ėmėte flirtuoti su kitais vyrais. Ir štai jūsų vyras aiškiai tampa neramesnis bei skeptiškai atsiliepia apie jūsų sėkmę. Galiausiai jam pačiam pasidaro taip bloga, kad jis pats kreipiasi į psichoterapeutą. Paaiškėja, kad jam pačiam viduje dažnokai neramu. Kas čia atsitiko?

Atsitiko labai dažnas dalykas: jūs kažkada delegavote vyrui savo aktyvumą, tame tarpe ir seksualinį. O jis delegavo jums savo nerimastingumą. Išėjo nerašytas sandėris: vyras leidžia sau būti aktyviu ir seksualiu, pateisindamas tai tuo, kad turi išlaikyti jus, namus ir vaikus. O jūs leidžiate sau neiti iš namų ir vengti aktyvaus gyvenimo, pateisindama save tuo, kad jums užeina panikos priepuoliai, o be to, esate “kvailo charakterio”.

Iš tiesų jūs bijojote savo pačios sąžinės priekaištų, o kontrolieriaus funkciją perdavėte savo vyrui. Trumpiau tariant, esate intravertė. Bijote žmonių ir dėmesio. Kai bijoti nustojate, pasirodo, kad jūsų nerimą pasiėmė atgal jūsų vyras. Taigi, intraversija ir nerimastingumas buvo ne jūsų charakterio savybės, o papildantis vaidmuo, kurį sutikote vaidinti.

Gana aiškiai pavadavimas atsiskleidžia alkoholikų šeimose. Geriantis šeimos narys dažniausiai tampa „dar vienu vaiku”, suteikiančiu sutuoktiniui galimybę būti „motina”. Nesvarbu, kokios lyties ši “motina“, jis vis vien priversta elgtis kaip kontroliuojanti motina: riboti duodamus pinigus, skaityti moralus, gelbėti iš sunkių situacijų, slėpti ir atradinėti paslėptą alkoholį bei pinigus, ieškoti dingusio partnerio po visą miestą, vežti jį gydytis…

Bet gal tai – gera išeitis? Gal kaip tik vaikystėje jūsų sutuoktiniui trūko tikros motinos dėmesio, ir jis turi teisę į šią kompensaciją? Deja, šiuo atveju sutuoktinis deleguoja jums mamos vaidmenį visai ne tam, kad pasakytų „ačiū“. Atvirkščiai, jūs susiduriate su jo agresija, nedėkingumu ir vis didėjančiais priekaištais.

Pasirodo, jis ne tiek nori jūsų meilės, kiek žaidžia su jumis žaidimą: „Aš tau prikiaulinsiu, o tu man atleisk”. Jo žaidime yra nesąmoningo sadizmo, ir jei jam iš tiesų kažko trūksta – tai trūksta tėvo. Tėvo, kuris negelbėtų ir nemaitintų jo, kaip motina, o parodytų realybę ir perduotų jam atsakomybę už jo gyvenimą į jo paties rankas. Jei psichoterapeutas ar jūsų pačios tėvas kažkada atliko šią misiją, jūs galite drąsiai perimti ją iš tėviškų rankų ir pasielgti panašiai su savo alkoholiku (tas tinka ir narkomanams bei turintiems kitas priklausomybes). Pajutęs tėvišką dvasią, priklausomas parneris bus priverstas pats rūpintis, kaip jam išbristi iš savo problemos.

Kartais problemas iš tėvų perima vaikai. Tėvas nemyli motinos, yra šaltas ir priekabus. Kas pavaduos žmonai mylintį vyrą? Žinoma, kad ištikimas gerasis sūnus. O štai isteriška ir nesuvaldoma mama nuolat gadina gyvenimą gerajam flegmatiškam tėveliui. Dukrai nėra kada suvokti, kad tėvelio flegmatiškumas – tai jo papildantis motiną vaidmuo. Ji ima pasiaukojančiai ginti tėvą nuo motinos isterikų, mylėti jį už mamą ir… tik kad nesigula su juo lovą. Kartais, tiesa, vaikai atsigula su savo tėvais į lovas, tačiau tai nebūna labai dažnai. Esmė čia ta pati – pavaduoti vieną iš tėvų, atiduodant už jį jo „skolą”.

Žinoma, nėra lengva atiduoti tau deleguotą vaidmenį. Tas, kuris tau jį delegavo, kaip mat atrodo įsižeidęs ir nusivylęs. Tačiau neatidavus atsakomybės į jo rankas, negali visiškai atsakyti ir už savo gyvenimą. Teks laukti kitų asmenų, ant kurių užkrausi atsakomybę… O jei jis nesutiks ir atiduos jums atgal? Todėl susitarkime taip: kiekvienas tegul neša savo kryžių. Liesti svetimus kryžius griežtai draudžiama!

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *