Prieš pradėdami svarstyti, kuo skiriasi vyriška ir moteriška vienatvė, panagrinėkime vyrišką ir moterišką prigimtį apskritai.
Vyro ir moters vaidmenų šeimoje tema darosi aiškesnė, jeigu ją nagrinėsime atsižvelgdami į tai, kas duoda energiją artimiems žmonėms, o kas ją ima. Ne visi apie tai žino, tačiau gyventi šeimoje bus žymiai paprasčiau, jei paprasčiausiai priimsime kaip faktą vieną dėsnį: moteris kaupia savyje energiją, kurią ima tiesiog iš aplinkos.
Pamatė moteris besijuokiantį vaiką – pasikrovė. Paglostė katę – pasikrovė. Praėjo pro gražų gėlyną – gavo energijos. Aš jau nekalbu apie žygius po parduotuves, meno šventoves, į gamtą. Vyras nusipirko sau kelnes dėl to, kad senos suplyšo ir neatsiskalbia, sugrįžo namo ir padėjo jas į spintą, kol prireiks. O moteris? Sugrįš namo ir dar kokią valandą sukinėsis prie veidrodžio, džiaugsis nauju pirkiniu, matuosi jį drauge su viskuo, ką turi ir klausinės visų iš eilės, koks derinys geriausias.
Moteris kaupia energiją, kad galėtų ją dalinti. Gamta taip pasitvarkė, kad energiją ji turi duoti savo vyriškiui, o paskui ir vaikams. Dėl to moteris duoda energiją, o vaikai ir vyras – gauna.
Iš to darosi aišku, kad būtent moteris renkasi tą, kuriam duos savo energiją, o ne atvirkščiai, kaip buvo priimta manyti: ne vyras renkasi moterį. Iš to seka, kad moteris atsakinga už santykius šeimoje, tame tarpe ir seksualinėje sferoje. Kaip manote, kai dabar jau žinote šią teoriją, kokiu atveju vyras išeis iš šeimos? Atsakymas paprastas: kai nebegaus energijos. Ir įvyksta tai ne iš karto, o praėjus keliems metams.
Jei turėdami tai galvoje kalbėsime apie vyrišką ir moterišką vienatvę, darosi aišku, kad vyras dėl savo prigimties paprasčiausiai negali būti vienišas. Prisiminkite savo pažįstamus vyrus, kurie gyvena vieni. Vargu ar tokį atrasite. Net jeigu jis iš pirmo žvilgsnio gyvena vienas, jį būtinai lankys kokia nors draugė, kaimynė ir panašiai. Arba jis gyvena su mama ar seserimi. Dėl to fiziškai vyras niekada nebūna vienišas. Jeigu jis staiga tampa fiziškai vienišas – tai jau rimto pavojaus signalas. Daug vyrų, sulaukę 40-50 metų, atrodytų, pačiame jėgų žydėjime, staiga miršta.
O vienišų moterų daug. Kas gali atsitikti moteriai, kuri gyvena viena? Juk jai būtinai reikia kažkur padėti savo energiją. Paprastai tokios moterys visiškai pasišvenčia arba darbui, arba tarnavimui žmonėms. Blogiausiu atveju priveisia namuose aibę įvairiausių naminių gyvūnų. Būtent vienišos moterys gimdo vaikus „sau”, nereikalaudami, kad lytinis partneris taptų vyru ir tėvu.
Jeigu moteris niekam neatiduoda savo energijos, ji pradeda save griauti iš vidaus, ir visa tai galiausiai baigiasi ligomis ir mirtimi. Dažnai jos vienatvę lydi alkoholis. Dažnai ji turi kitų chroniškų ir mirtinų negalavimų.
Nes jeigu vyras tiesiog negali išgyventi vienas, tai moteriai vienatvė kelia fizinės ir psichinės sveikatos problemas.
Tačiau ir vyrai, ir moterys gali išgyventi egzistencinės vienatvės būseną. Tai vidinė būsena, kuri gali atsirasti, net jeigu žmogų supa daugybė aplinkinių. Dažniausiai ji susijusi su gyvenimo prasmės paieškomis.
Tokią egzistencinę problemą kiekvienas žmogus turi išspręsti pats, kadangi nė vienas kitas žmogus negali ir neturi teisės įtakoti kito žmogaus likimo.
