Laisvė – tai apdovanojimas už atsakomybę

Labai daug sąvokų mūsų gyvenime, o gal ir visos, turi dvi puses, tarsi monetos. Tas pats ir su laisve. Kam nesinori būti laisvu? To norisi visiems. O prisiimti atsakomybę? O štai čia – žymiai mažiau to trokštančių.

Labai dažnai mes suverčiame atsakomybę kitiems – savo vyrams, žmonoms, tėvams ir netgi vaikams, viršininkams, valdžiai, Dievui, likimui. Baisiai patogu. Tačiau problema čia ta, kad atsikratę atsakomybės ir įteikę ją kitam žmogui, mes tuo pačiu įteikiame jam savo laisvę. Laisvę kurti ir valdyti savo gyvenimą, priimti savarankiškus sprendimus. Ir tampame kitų žmonių arba likimo marionetėmis. Skamba ne taip jau ir džiugiai, tiesa?

Išsiaiškinkime, kaip mes patys atiduodame kitiems savo laisvę. Esu tikras, kad visi girdėjo tokias frazes, gal net patys jas tarė:

SAVIUGDA IR TOBULĖJIMAS - paprastai apie psichologiją ir saviugdą

  • “Mano vyras/žmona – kvailys/kvailė, ir dėl to aš kenčiu”;
  • “Šioje šalyje nėra vertų moterų/vyrų, dėl tenka gyventi su kvaile/kvailiu”;
  • “Šioje šalyje neįmanoma susirasti gero darbo, dėl to trečdalį savo gyvenimo kankinuosi nemėgstamoje darbovietėje”;
  • “Šiame mieste nėra kur nueiti, dėl to vakarais plempiu alų ir drybsau ant sofos”;
  • “Aš negaliu numesti svorio, nes tai mūsų giminėje – paveldima, o sportui neturiu laiko, nes vakarais žiūriu serialus ir valgaus greitą maistą”;
  • “Tiesiog gyvename tokiais laikais”;
  • “Viskas jau nuspręsta be manęs”.

Šitą sąrašą galima tęsti iki begalybės. Visi šie atsikalbinėjimai ir pasiteisinimai skamba lyg ir teisingai, jeigu ne vienas “bet” – visa tai tiesiog pasiteisinimai ir atsikalbinėjimai. Žmogui paprasčiau sugalvoti milijoną pasiteisinimų, nei prisiimti pagaliau atsakomybę už savo mintis, veiksmus ir jų rezultatus.

Mes negalime pakeisti kitų žmonių elgesio, ekonomikos, pasaulio. Tačiau mes visi pajėgūs pakeisti save. Ir pradžiai būtų neblogai išsiaiškinti, ką aš galiu įtakoti – tai ir bus mano asmeninės atsakomybės sfera. Būtent šioje sferoje aš ir tiktai aš galiu priimti sprendimus, tai mano teisė ir mano pareiga. Įdomu ir tai, kad ši asmeninės atsakomybės sfera plėsis ir didės iki to laiko, kol neapims visų žmogaus gyvenimo sričių.

Tai nuo ko gi pradėti? Pradėti galima nuo šio konkretaus momento, kai skaitote šį tekstą. Kur dirbate, kur gyvenate, su kuo gyvenate ir kiek jums visa tai patinka? Visa tai – jūsų jau anksčiau priimtų sprendimų rezultatas. Vienas įdomus momentas: dažnai žmogus gali atsisakyti pripažinti faktą, kad jo dabartinis gyvenimas – tai viso labo jo paties padarytų sprendimų rezultatas. Toks žmogus aiškina, kad svarbius sprendimus priėmė giminaičiai, sutuoktiniai ir t.t. Bet juk JIS PATS kitados PRIĖMĖ SPRENDIMĄ perduoti gyvenimo vairą kitiems žmonėms į rankas, pats pasirinko žmones, kuriems tą vairą įteikė. Tai būtent JO SPRENDIMAS ir šio sprendimo rezultatu tapo jo dabartinis gyvenimas.

Tik po to, kai žmogus sukaupia drąsos prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, tik tada jis gauna kaip apdovanojimą laisvę disponuoti gyvenimu savo nuožiūra, gyventi taip, kaip jam norisi. Dėl to, jei vis dar ieškote kaltininkų dėl savo nelabai pavykusio gyvenimo, meskite šitą beprasmišką užsiėmimą. Pasistenkite išsiaiškinti savo asmeninės atsakomybės sferą, kurioje galite įtakoti savo gyvenimą. Tegu iš pradžių ji bus visai mažytė, tačiau tai – tik pradžia, svarbiausia – pradėti. Paskui, kai įsivažiuosite, kai pajusite pasirinkimo laisvę, pajėgsite valdyti visą savo gyvenimą.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *