Leiskite Visatai padovanoti jums tai, ko reikia, o ne tai, ko norite

Turint galvoje, kad anaiptol ne kiekvienas žmogus žino apie traukos dėsnį, žemiau pateikiame kelis samprotavimus apie jį.

Kai mūsų viduje susiformuoja nuoširdus noras, Visata pradeda darbuotis mūsų naudai, padėdama tam norui realizuotis. Tai ir yra traukos dėsnis. Tačiau žmogus gali naudotis juo neteisingai.

Pavyzdžiui, jeigu noro šaltinis – ne širdis, o žmogaus Ego. Visata – ne burtininkė, išpildanti bet kokį mūsų norą. Viskas veikia kitaip. „Vaikiškas” norų sąrašas, į kurį įtraukiame įvairius trokštamus žaisliukus, ar vietas, kurias norėtųsi aplankyti, ar žmones, su kuriais norisi būti, ar kitus dalykus, kurių iš tikrųjų mums nelabai reikia – visa tai neteisingas idėjos „noriu-gaunu” panaudojimas. Tai ne traukos dėsnis.

Idėja „noriu-gaunu” labai dažnai įklampina mus į nuolatinį nepasitenkinimą tuo, ką turime ar tuo, kaip dabar gyvename. Verčia mus pastoviai ieškoti kažko geresnio, didesnio, naujesnio.

Kur kas išmintingiau leisti Visatai pasirinkti vietoje jūsų, o ne diktuoti savo norus ir be paliovos kažko reikalauti. Leiskite likimui nukreipti jus reikiama linkme, nurodyti teisingą kelią.

Patraukus į šalį savo Ego ir atsidavus Visatos malonei, atsivers unikalūs horizontai. Reikia viso labo įsiklausyti į save ir atsiduoti srautui. Gyvenimo prasmė ir likimas – tai viso labo įsiklausyti į Visatą ir keliauti paskui ją.

Neteisinga būtų manyti, kad suaugusieji supranta gyvenimą geriau už vaikus, rašančius laiškus Kalėdų Seneliui. Užaugę mes galvojame apie savo statusą visuomenėje, finansinę padėtį, mašiną, atostogas… Kaip matome, pasikeitė tik norų forma, o esmė liko ankstesnė.

Laimė dėl naujo automobilio trunka neilgai, juk jau sekančiais metais bus išleistas naujas modelis, greitesnis, su odinėmis sėdynėmis ir tobulesniu prietaisų skydeliu.

Kitas pavyzdys – ieškome sau naujo partnerio, nes ankstesnis nenorėjo paklusti mūsų valiai. Tačiau kai surandame, po kurio laiko imame keisti ir jį.

Apie pinigus apskritai neverta kalbėti.

Amžinų ir nesibaigiančių prašymų problema yra ta, kad mes, mūsų pačių nuomone, turime gauti kažką tokio, kas realybėje nesuteiks jokios laimės.

Kodėl apskritai nesiliovus prašinėti Visatos? Kur kas geriau imti pastebėti, ką ji pati jums pateikia ir kurlink mus tai veda. Leiskite, kad ji jus vestų, kad ir kokia kryptimi vyktų judėjimas. Mūsų paskirtį pasaulyje lemia vien tai, kuo esame realybėje, o ne troškimuose.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *