Ar teko kada girdėti apie giminės scenarijus? Kai kas vadina tai giminės programomis, kai kas – scenarijais, kai kas – likimu. Giminės scenarijai formuojasi ankstyvoje vaikystėje ir palaipsniui išsiplėtoja viso gyvenimo bėgyje.

Pirmaisiais dviem metais vaiko elgesį ir mąstymą programuoja mama. Tai – scenarijaus karkasas, pagrindas. Iki šešerių metų tą karkasą šeima suformuoja galutinai. Vaikas susiranda savo vietą šeimos konstrukcijoje, įsisavina šeimos taisykles ir pažiūras, o toliau jau pats imasi programuoti savo gyvenimą.

Kiekviena tėvų direktyvą, kiekvienas „leidžiu” arba „negalima” tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su tėvų scenarijumi, iš viso to susiformuoja erdvė, kuriame gyvens naujas žmogus, nuo to priklauso, kaip jis gyvens, kaip žvelgs į kitus žmones ir pats į save.

Mama sako: „Mums buvo labai sunku, kai tu gimei, teko spręsti daugybę problemų” arba „Jeigu ne tu, aš būčiau baigusi universitetą ir dabar gyvenčiau visai kitaip”. O vaikas girdi: „geriau tu būtum negimęs, tada ir problemų jokių nebūtų” ir pasidaro išvadą, kad jis ir visas jo gyvenimas – klaida, apmaudus nesusipratimas ir daug nemalonumų, kuriuos jis su savimi atsinešė į šį pasaulį. Ir čia su vaiku pradeda dėtis keisti dalykai – traumos, ligos, jis visiškai nesąmoningai įsivelia į įvairiausias istorijas. O kai paaugs, jis susiras kitų savęs naikinimo būdų – alkoholis, ekstremalūs nuotykiai, narkotikai ir t.t.

Mama sako: „Vaikystė – pats geriausias tavo metas. Neskubėk suaugti” arba „Žaisk, kol dar mažas, o štai kai paaugsi…” O vaikas girdi: „Pasilik mažu vaiku. Taip lengviau, be to, šito nori mama”, vadinasi, nusprendžia pasilikti „mažu”. Tai gali pasireikšti balse, elgesio manieroje, gali kilti nenoras prisiimti atsakomybę, priimti kokius nors sprendimus, siekiu pasislėpti kam nors už nugaros, infantilumu.

Mama sako: „Neverk, tu gi berniukas” arba „Kentėk, tu turi būti stipri”. O vaikas girdi: „Nejausk”. Ir nusprendžia, kad rodyti emocijas – blogai, o jausti – apskritai košmaras. Ir nustoja jausti. Ir į šį pasaulį ateina dar vienas beširdis „tikras vyras” arba moteris, kuri sugrūdo visas emocijas sau į vidų, kol jos galiausiai nepradeda ieškoti išėjimo į paviršių įvairiausių ligų ar depresijos pavidalu.

Scenarijaus rezultatą irgi gali „išpranašauti” tėvai: „Nueisi kreivais keleliais”, „Su tokiu charakteriu niekada neištekėsi”, „Tu niekada neturėsi pinigų” tokie „palinkėjimai” veikti pradeda tada, kai juos priima pats žmogus.

Giminės scenarijus – rimtas dalykas, tačiau tai nereiškia, kad jo negalima pakeisti. Galima priimti sprendimą aklai tuo scenarijumi sekti, o galima prisiimti sau režisieriaus funkcijas ir imti keisti tai, kas tau nepatinka. Teks, žinoma, smarkiai padirbėti, bet jeigu yra noro – nieko nėra neįmanomo.

.