Maistas, kurio net bakterijos nevalgo

Pastaruoju metu Europos kapinėse iškilo reali problema – lavonai nesuyra per tą laiką, per kurį suirdavo anksčiau. Pagal visas taisykles į seną kapą jau galima laidoti naują „klientą”. Duobkasiai iškasa duobę… O ten kažkas negerai

Apie ką tai byloja? Apie tai, kad bakterijos ŠITO nevalgo. Tai kuo gi maitinosi tie žmonės, jeigu juos net bakterijos atsisako „vartoti”?

Maisto revoliucija Europoje įvyko maždaug prieš 20 metų. Kaip nebūtų keista, pagrindinė žmonių masė jos visiškai nepastebėjo.

Maistas pavirto chemija, tapo sintetinis, nenatūralus. Į produktus pradėjo dėti didžiulius kiekius cheminių priedų – konservantų, dažiklių, aromatizatoriu, skonį gerinančių papildų. Pagrindinė jų funkcija, išskyrus skonio stiprinimą, yra bakterijų naikinimas, kad produktą galima būtų ilgiau saugoti.

Apie šias medžiagas parašoma ant įpakavimo, jos leidžiamos vartoti, tačiau, kas įdomiausia, nė viena iš jų nebuvo patikrinta, kiek ji suderinama su kitomis panašiomis medžiagomis. Chemikalai tikrinami taip: paimamas vienas idealus žmogus, jam duodama nedidelė papildo dozė. Įsitikinama, kad su žmogumi viskas gerai, vadinasi, po to šį papildą gali valgyti visi. Niekas netikrino, kas bus, jei žmogus pavartos, tarkime iškart du ar tris papildus.

Grėsmė Nr. 2. Anglijoje neseniai savo mirtimi mirė 16 metų paauglys. Įvyko skrodimas, patologoanatomai nustatė, kad jo audinių būklė – kaip 80 metų amžiaus žmogaus. Paauglys nuo vaikystės maitinosi greito maisto sistemoje, tėvai nematė tame nieko smerktino.

Mane visada glumina eilės prie kulinarijos skyriaus hipermarketuose, kur perkamos įvairiausios salotos ir mišrainės. Eilėse prie kasos matau, kad iš to, ką žmonės iškrauna iš savo vežimėlių, vos kelis produktus galima vartoti kaip maistą. Visa kita…

Duona, kuri ilgai nesudžiūva ir nepelija, sausainiai, vafliniai tortukai, kuriuose beveik neliko nieko natūralaus, kadangi galiojimo laikas siekia 6 mėnesius, pienas popieriniame įpakavime, kuris gali išverti mėnesį šaldytuve, jogurtai, taip vadinamos „sultys” (liežuvis nesiverčia vadinti šį produktą sultimis) dėžutėse, užšaldyti kotletai ir blyneliai, medus, kurio apskritai negalima laikyti medumi, konservai, ledai, majonezas…

Kartą nusipirkau nedidelį stiklainiuką braškių uogienės, kurios užvalgiau tiesiai iš indelio. Paskui pastačiau į spintelę ir pamiršau apie jį. Po trejeto savaičių aptikta uogienė pasirodė esanti visiškai tokia, kokią pastačiau. Neprarūgo, nesupelijo.

Žmonės, žiūrėkite, ką valgote. Pagalvokite apie savo vaikus. Taip, sutinku, alternatyvų labai mažai, bet jų visgi esama.

Kur pati perku produktus? Įvairiose vietose. Kažką turguje, kažką iš fermerių per internetą (pieno produktai, daržovės), kažką iš bobučių gatvėje, duoną iš mažos kepyklėlės…

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *