Mes pastoviai kažkur skubame

Mes pastoviai kažkur skubame. Griežtas tvarkaraštis, aiškus ritmas. Sustoti negalima. sukamės kaip voverės rate, o kokia prasmė?

***

Verslininkas stovėjo ant krantinės pajūrio kaime ir stebėjo žveją, kuris sėdėjo mažoje valtelėje ir netikėtai pagavo didžiulį tuną.

Verslininkas pasveikino žvejį su laimikiu ir paklausė, kiek laiko reikia, kad pagautum tokią žuvį.

-Poros valandų, ne daugiau. – atsakė žvejys.

-Kodėl gi tu nepasilikai jūroje ilgesniam laikui ir nepagavai dar kelių tunų? – stebisi verslininkas.

-Vienos žuvies pakanka, kad mano šeima išgyventų rytojaus dieną.

-O ką tu veiki visą likusią dieną? – negali nusiraminti verslininkas.

-Aš miegu iki pietų, paskui einu porą valandų pažvejoti, paskui žaidžiu su vaikais, paskui su žmona surengiame sau siestą, paskui einu pasivaikščioti po kaimelį, išgeriu vakare vyno ir groju su draugais gitara. Kaip matote – mėgaujuosi gyvenimu. – paaiškino žvejys.

-Aš baigiau Harvardą. – atsakė verslininkas. – Aš tau padėsiu. Tu viską darai ne taip. Tau reikia visą dieną žvejoti ir paskui nusipirkti didesnę valtį.

-Ir kas po to? – paklausė žvejys.

-Paskui gaudysi dar didesnes žuvis ir galėsi nusipirkti sau kelias valtis, netgi laivus, ir vieną gražią dieną turėsi visą laivyną.

-O paskui?

-Paskui užuot pardavinėjęs žuvį tarpininkams, veši laimikį tiesiai į fabriką ir iš padidėjusio pelno atidarysi nuosavą gamyklą.

-O paskui?

-Paskui tu paliksi šį Dievo užmirštą kaimelį ir persikelsi į didelį miestą, ir, galbūt, vieną gražią dieną atidarysi ofisą ir tapsi direktoriumi.

-Ir kiek laiko visa tai užims?

-10-15 metų.

-Ir kas paskui?

-O paskui… – nusijuokė verslininkas. – Pakui ateis pats maloniausias momentas. Galėsi parduoti savo firmą už kelis milijonus ir tapsi labai turtingas.

-O paskui?

-Paskui galėsi nebedirbti, persikelsi gyventi į mažą kaimelį ant jūros kranto, miegosi iki pietų, truputį žvejosi, žaisi su vaikais, vaikštinėsi po kaimą, gersi vyną vakarais ir grosi su draugais gitara…

-Na, ir kurių velnių man viso to reikia? – visiškai nieko nesuprato žvejys. – Aš ir dabar taip gyvenu.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *