Naujas tyrimas atskleidė tai, ką daugelis iš mūsų jau seniai žinojo. Moterys daug labiau myli anūkus, nei savo vaikus.
Emory universiteto Atlantoje (JAV) mokslininkai, vadovaujami profesoriaus Jameso Rillingo, ištyrė 50 moterų, kurios turėjo bent vieną biologinį anūką nuo 3 iki 12 metų amžiaus, smegenis. Šio skenavimo metu eksperimento dalyvėms buvo rodomos jų suaugusių vaikų, paskui – mažų anūkų, o dar vėliau – tiesiog pašalinių suaugusių ir vaikų nuotraukos.
Moterims žvelgiant į savo anūkus, suaktyvėdavo toji jų smegenų dalis, kuri yra susijusi su emocine empatija. Ir ši reakcija, anot tyrimo autorių, parodė, kad močiutės sugeba pajusti savo anūkų emocijas. Jei anūkas šypsojosi, jos jausdavo vaiko džiaugsmą, o jeigu verkdavo – jo skausmą ir kančią, teigia profesorius Rillingas.
Tačiau kai moterys žiūrėjo į savo suaugusių vaikų nuotraukas, suaktyvėdavo tos smegenų dalis, kurios susijusi su kognityvine empatija – kai žmogus protu supranta, ką kiti jaučia ir galvoja. Bet tai – ne emocinė empatija, ne gebėjimas dalytis jausmais.
Naujas tyrimas byloja, kad moterys daug labiau emociškai prisirišusios prie savo anūkų nei prie suaugusių vaikų, be to, jos labiau myli savo anūkus. Evoliuciniu požiūriu tai visai suprantama, gamta davė moterims ilgą gyvenimo trukmę būtent tam, kad jos padėtų suaugusiems vaikams prižiūrėti anūkus – tai jų tiesioginė evoliucinė paskirtis.
