Jei praradote tikėjimą meile, nes ką tik skausmingai išsiskyrėte su savo buvusia antrąja puse, galime jus paguosti: nenusiminkite, veikiausiai jums lemta išgyventi dar vieną didžiąją meilę
Kaip dažnai mes įsimylime gyvenime? Socialiniai psichologai tikina, kad, sprendžiant pagal tyrimus, kurie buvo paskelbti „The Huffington Post“, žmogus per gyvenimą sutinka tris didžiąsias meiles ir kiekviena jų būna vis kitos rūšies ir mus išmoko naujų dalykų. Kaip sakoma, visų gerų dalykų būna trys. Tai galioja ir meilei.
Tai nereiškia, kad žmogus šias tris meiles išgyvena tiksliai per trejus santykius. Gali būti, kad antrosios rūšies meilę mes išgyvename per kelis kartus, kol pagaliau sutinkame paskutinę trečiąją. Gali būti, kad ir šią trečiąją meilę mums lemta sutikti kelis kartus, pavyzdžiui, jeigu partneris miršta.
Psichologai kalba tik apie tris skirtingas meilės formas, kurias mes patiriame per savo gyvenimą. Panagrinėkime, kokios jos ir kuo skiriasi.
Pirma didžioji meilė
Pirmos didžiosios meilės nepamirštame niekada. Viską, ką kartu patyrėme su partneriu, išgyvenome pirmą kartą kaip pora. Dažnai tai, ką kartu išgyvenome, atrodo buvę teisinga, mes juk neturėjome su kuo palyginti ir žvelgėme į pasaulį pro rožinius akinius.
Tikėjimas, kad tai yra vienintelė tikra meilė, kurią saugosime amžinai, būsimą išsiskyrimą padaro nepaprastai skausmingą. Neretai pirmoji meilė žlunga todėl, kad atsižvelgiame į kitų žmonių nuomonę, pavyzdžiui, draugių, kurios atkalbinėja nuo ryšių su šiuo vaikinu, tėvų, kurie nepritaria tokiems santykiams (gal ir todėl, kad jie žino, jog pirmoji meilė išliks iki gyvenimo pabaigos).
Ko mes išmokstame iš pirmosios didelės meilės?
Pirmiausia sužinome, kad partneris nėra tobulas ir niekada toks nebus. Po pirmosios didelės meilės mes atsisakome polinkio idealizuoti partnerį. Užuot tai darę, mes ieškome sau lygaus gyvenimo draugo. Užuot idealizavę kitą, mes imame dairytis paprasto žmogaus, o ne dievybės.
Antra didžioji meilė
Antrą kartą įsimylėję, būname atsargesni. Mes žinome, kad ne viskas yra tobula, ir nevengiame mintyse pakritikuoti partnerio. Tai nulemia emocijų „amerikietiškus kalnelius“, karštus kivirčus ir aistringus susitaikymus. Žvelgiant iš šalies, antroji meilė atrodo kaip tikra beprotybė: abipusės manipuliacijos, šantažai ir net neištikimybė – čia viskas įmanoma. Partneriai skiria daugiau laiko ir pastangų, kad išsaugotų antrąją meilę, kai galėtų ja paprasčiausiai mėgautis. Todėl nenuostabu, kad prireikia tiek daug jėgų ir narsos, kai tenka užbraukti galutinį brūkšnį po skyrybų.
Ko mes išmokstame iš antrosios meilės?
Iš tikrųjų išmokstame daugiausiai. Sužinome, kas mes esame iš tikrųjų, ko iš tikrųjų norime, ko mums iš tiesų reikia, kad būtume tikrai laimingi, gyvendami su partneriu.
Trečia didžioji meilė
Dažniausiai ji ateina netikėtai – toks galėtų būti trečiosios meilės šūkis. Po audringos antrosios meilės trečiosios mes jau nebelaukiame. Ir kai ji staiga atsiranda, iš pradžių atrodo netikra, nes visai neatitinka mūsų įsivaizduojamo „tikrosios meilės“ idealo.
Ko mes išmokstame iš trečiosios meilės?
Mes išmokstame priimti meilę tokią, kokia ji yra, net jeigu ji kažkuriuo atžvilgiu yra visai kitokia, nei norėtume. Mes sužinome, kad meilės supratimas, kurį puoselėjome visą gyvenimą, nieko bendra neturi su mūsų individualiu laimės pojūčiu. Mes išmokstame, kad meilė paprasčiausiai yra, ir mums nieko nereikia dėl to daryti.
