Mylėti ir būti mylima – natūralus kiekvienos moters siekis, kurį jai „instaliavo” pati gamta. Pilnavertei laimei norisi jaustis už akmeninės sienos ir turėti patikimą petį, tačiau ne mažiau svarbu turėti galimybę nuoširdžiai dovanoti šilumą, meilę, švelnumą ir rūpestingumą. Idealu, kai šie poreikiai sutampa ir jums nereikia rinktis vieno kurio iš šių dalykų. Dauguma moterų net nesusiduria su tokiu klausimu: joms lengvai susiklosto sąjunga su vyru, kur tenkinami abipusiai interesai. O kai kurioms tenka leistis į kompromisus su savimi, su savo jausmais ir principais.
Moteris myli, vyras leidžia mylėti
Yra nuomonė, kad poroje vienas myli, o kitas leidžia save mylėti. Kokį gi vaidmenį pasirinkti? Ar apskritai reikia daryti šį sudėtingą pasirinkimą? Vienpusės meilės situacija abiem atvejais atrodo kaip aklavietė. Jei moteris myli be atsako, toks gyvenimas atneš tik kančias ir skausmą. Baimė prarasti mylimą žmogų nepaliks jos nė minutei. O juk meilė turėtų įkvėpti, suteikti gyvenimo džiaugsmo.
Moteris gyvena emocijomis, jos ją įkvepia ir motyvuoja, o tokioje situacijoje rezultatu taps tik didėjantis nusivylimo jausmas. Jūs negalite nuolat duoti nieko negaudamos. Neaukokite savęs vienpusiškiems santykiams. Vyrams nereikalingos aukos. Tokios moterys juos gąsdina, atstumia ir apsunkina. Būtina išmokti save vertinti. Banalus išsireiškimas „jei nori matyti greta savęs karalių, tapk karaliene” yra labai prasminga. Niekas nemylės moters, jei ji pati savęs nemyli.
Vyras myli, moteris leidžia mylėti
Situacija, kai vyras yra įsimylėjęs, taip pat gali ne pati geriausia. Racionalus požiūris į šeimos gyvenimą atrodo teisingas tik iš pirmo žvilgsnio. Mylintis vyras rūpinasi, saugo, dovanas dovanoja. Dėmesio apsupta moteris nuslopina savo širdies šauksmą, skaičiuodama visus patogaus gyvenimo malonumus. Tačiau laikui bėgant bendrabūvis pavirsta kasdienine kankyne. Net smulkmenos ima erzinti: kaip žmogus miega, valgo, vaikšto. Viskas, ką daro mylimas žmogus, atrodo nuostabu, o jeigu žmogus nemylimas – tie patys veiksmai pavirsta didžiuliais trūkumais.
Joks materialus turtas ir saldus gyvenimas negali pakeisti nuoširdaus mylimo žmogaus glėbio. Anksčiau ar vėliau ateis momentas, kai jūs tiesiog nenorėsite grįžti namo pas nemylimą, o fizinis artumas gali tapti tikra kankyne. Tokios sąjungos baigtį numatyti sunkoka. Geriausias variantas – bendras po vienu stogu gyvenančių, bet svetimų žmonių gyvenimas be šilumos ir džiaugsmo širdyse. Blogiausias – nuolatinis priekabiavimas, barniai, skandalai, kurie neišvengiamai baigsis išsiskyrimu.
Būti mylimu žmogumi – didžiulė laimė, mylėti – ne ką mažesnė. Aukso viduriukas – štai vienintelis teisingas pasirinkimas. Tik tarpusavio jausmai gali įnešti harmoniją į gyvenimą, o meilės be atsako nebūna. Teiginys skamba kategoriškai, tačiau subrendę ir save gerbiantys žmonės niekada neleis sau santykių, pažeidžiančių jų partnerio interesus. Sveiki santykiai su perspektyva yra įmanomi tik abipusiu interesu, pagarba ir rūpesčiu.
