Negalima būti patogiu santykiuose, nuo tokių žmonių bėgama

Kuo patogesniu santykiuose stengiasi būti žmogus, tuo labiau viską gadina. Paradoksas? Tuojau paaiškinsime, kodėl taip yra.

Dvi mano mėgstamos tezės apie santuoką irgi susijusios tarpusavyje paradoksaliu būdu. Kalbu apie tezes „kurkite santykiuose saugią ir komfortišką erdvę” ir „nesutikite būti santykiuose, kurie jūsų netenkina”.

Kai žmonės tai išgirsta, dažniausiai patenka į aklavietę dėl vienas kitam prieštaraujančių signalų. Juk jeigu sukursi saugią ir komfortišką erdvę, reiškia, joje reikia pataikauti partneriui, ar ne tiesa? Būti jam atrama bet kokioje situacijoje.

O iš kitos pusės, jei nesutiksi būti santykiuose, kurie nepatinka, tai tokio pataikavimo visiems kaprizams reikia atsisakyti. O kaip tada su saugia ir komfortiška erdve?

Gaunasi, kad šių dviejų tezių suderinti neįmanoma?

Įmanoma, jei turėsime galvoje, kad santuoka susideda iš paradoksų.

Daugelis žmonių sukuria saugią-komfortišką erdvę, tapdami maksimaliai patogiais partneriui. O taip elgtis negalima. Pareiškiu dar sykį, aiškiai ir tvirtai – santykiuose negalima būti patogiu. Nežinia kokiu būdu tai viską gadina.

Kaip tai veikia, aš ir pats iki galo nesupratau. Tačiau aiškiai matau – kuo patogesniu nori būti žmogus, tuo greičiau nuo jo pabėga partneris.

  • Galbūt (galbūt!) viskas dėl to, kad patogus žmogus tampa partneriui pataikaujančiu, įsiteikinėjančių tėvu/motina ir tarsi išlaisvina antrąjį nuo santuokinių pažadų;
  • Galbūt (galbūt!) visa kuo patogus žmogus tampa neįdomus ar nepastebimas, ir nuo tokio tuo labiau norisi sprukti.
  • Galbūt (galbūt!) savo siekiu tapti patogiu jis paprasčiausiai smaugia perdėtu rūpestingumu. O tai vėlgi – atstumia.

Žodžiu, paaiškinimų pakanka, jų teisingumo negarantuoju. Tačiau vienas dalykas tiksliai aiškus – kuo daugiau žmogus stengiasi įtikti partneriui, tuo greičiau pastarasis nuo jo atitolsta. Kraštutiniu atveju tasai atsitolinimas baigiasi skyrybomis.

Ir ką gi daryti?

Pradžiai vertėtų priimti kaip duotybę pradžioje išsakytą faktą. Santuoka, mieli bičiuliai, pagrįsta paradoksais. Vienareikšmiškų sprendimų joje nedaug. Jei atvrai, tai jų išvis nėra, aš čia taip specialiai parašiau, kad ne taip baisiai kategoriškai skambėtų.

Taigi, lyg ir reikia kurti komfortišką bei saugią aplinką ir – tuo pat metu! – negalima gyventi santykiuose, kurie jūsų netenkina, negalima tapti patogiu.

Aš gi jums sakiau – paradoksas.

Reikia ieškoti tam tikros pusiausvyros – tarp patogumo partneriui ir patogumo sau. Tarp saugios ir komfortiškos erdvės kūrimo ir tų santykių, kurie jus tenkina, išsaugojimo.

Deja, šitas darbas ne iš paprastų ir ne iš lengvų. Teks paprakaituoti, teks paieškoti variantų. Tai sudėtinga. O ko jūs norėjote? Santuokinis gyvenimas – ne pasivaikščiojimas parke. Čia smegenų reikia.

Galiu parekomenduoti viskame ieškoti variantų, kurie vienodai tenkins abu partnerius. Iš pradžių toks ieškojimas – klaiki kankynė. Septyniais prakaitais išprakaituosite, kol susitarsite. Tačiau laikui bėgant susiformuoja įgūdis, sukuriamos veiksmingos strategijos ir viskas susireguliuoja.

Taip kad nesutikite būti santykiuose, kurie jūsų netenkina ir kurkite saugią bei komfortišką erdvę. Tai nėra paprasta ir lengva, užtat rezultatas įspūdingas – laiminga santuoka, kaip ne kaip.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *