Neoficialūs gyvenimo dėsniai

Gyvenimas paklūsta konkretiems dėsniams. Ir nepriklausomai nuo to, pripažįstate jūs juos, ar nepripažįstate, šie dėsniai egzistuoja ir veikia. Apie kai kuriuos iš jų mes dabar ir pakalbėsime.

Porinių įvykių dėsnis

Dėsnis pagrįstas ne vien tuo, kaip veikia kiekvieno žmogaus psichika atskirai, bet ir tuo, kaip gyvena ir vystosi visuomenė apskritai. Jis būdingas absoliučiai visoms šalims, nepriklausomai nuo religijos, politinės santvarkos ar ekonomikos modelio.

Iš esmės jis labai paprastas. Kalba eina apie tai, kad jeigu nutiko kažkoks išskirtinis įvykis, pritraukęs daugybės žmonių dėmesį ir sujaudinęs visuomenę iki tokio lygio, kad apie jį pradedama kalbėti, tai netrukus nutiks dar vienas panašus įvykis. Ir bėda ne žmonėse, kurie mėgdžioja, tikėdamiesi šlovės. Labai dažnai tokie įvykiai nutinka beveik tuo pačiu metu. Gaila, bet dėsnio veikimą dažniausiai galima atsekti per labai liūdnus įvykius – teroro aktus, išprievartavimus arba žmogžudystes.

Priežasties ir pasekmės dėsnis

Žmogus, kuris sąmoningai jus skaudina, vėliau, praėjus kažkiek laiko, būtinai suteiks skausmo sau pačiam, šitokiu būdu tarsi išpirkdamas savo kaltę. Žmonės, kurie specialiai skriaudžia ar žemina aplinkinius, deja, pasižymi nestabilia psichika. Iš pradžių, įsiūčio pliūpsnio metu jis parodo savo jėgą, demonstruoja pasitikėjimą savimi, ypač jeigu anksčiau jau rodė agresiją aukai arba jei auka tuo momentu visiškai nuo jo priklauso.

O po kurio laiko ateina atgaila. Tik labai nedaug kas gali prieiti ir atsiprašyti. Dėl to nestabilios psichikos žmonės nesąmoningai pasirengę suteikti skausmą patys sau – psichologinį ar net fizinį. Jiems tai ir atgaila, ir išpirkimas tuo pat metu. O iš tikrųjų jiems viso labo norisi, kad kas nors jų pagailėtų, suprastų. Kai veikia šis dėsnis, galime pamatyti, kai nusikaltėliai žmogžudžiai po kurio laiko bando pasikarti, netgi jeigu juos laiko atskirose kamerose, niekas nedaro jiems spaudimo ir neterorizuoja.

Pozityvo dėsnis

Jeigu artėja svarbus įvykis, kurio baigtis nuo jūsų niekaip nepriklauso, prieš įvykį reikėtų galvoti apie ką nors gero ar tiesiog prisiminti kažką gero iš praeities, nebūtinai susijusio su ta sfera. Iki šiol neaišku, kaip tai veikia. Spėjama, kad jeigu jūs nusiteikiate pozityviai ir skleidžiame pozityvą aplink save, pasaulis paprasčiausiai nepasirengęs jūsų įskaudinti, „ranka nepakyla”. Pasauliui reikalingi laimingi žmonės, kurie ir visus aplinkinius ragina gyventi laimingai ir darniai. Ir dar pasauliui „patinka”, kai juo pasitikima ir kai esame jam dėkingi. Dėl to būtent geri prisiminimai ne tik psichologiškai padeda įgyti pasitikėjimo, bet ir sukelia pasauliui norą jums ir toliau padėti.

Šis dėsnis, beje, prieštarauja visuotinai priimtam dėsniui apie juodus ir baltus gyvenimo periodus. Toks iškreiptas dėsnis ne tiek teikia vilties nusivylusiems ar išsigandusiems, kiek verčia bijoti visko, kas gyvenime nutinka gero, kadangi po gero laikotarpio, pagal šį dėsnį, būtinai ateis juodos dienos ir už visą gėrį teks užmokėti kančiomis.

Pripažinimo dėsnis

Žmogus, užėmęs trečią vietą, visada laimingesnis už užėmusį antrą vietą. Skamba nelogiškai. Tačiau užėmęs antrą vietą žmogus pradeda priekaištauti sau, kad ne viską padarė, per mažai treniravosi ir neužėmė pirmos vietos. Jis nešvenčia pergalės, o pastoviai galvoja apie neužimtą pirmą, apie pralaimėjimą. O tas, kuris užėmė trečią yra paprasčiausiai dėkingas likimui, juk ypatingų pasiekimų jis nelabai ir tikėjosi, paprasčiausiai pasisekė. Jei turėdami galvoje šį dėsnį pažvelgsime į žmonių santykius, galime atrasti daugybę pavyzdžių.

Pavyzdžiui, atvažiavo iš kaimo į didelį miestą dvi draugės. Viena – protinga ir graži, turinti didelių planų ir ambicijų. Kita – paprasta mergina, niekuo ypatingu nepasižyminti – nei išsilavinimu, nei išvaizda. Abi sėkmingai ištekėjo. Pirmoji mergina pastoviai galvos, ar teisingai pasielgė, galbūt su savo talentais ji galėjo rasti kažką dar geriau. Ji ir toliau dairysis aplinkui, o ką, jei staiga pasipainios geresnis variantas už jos dabartinį vyrą ir jis ją dar labiau vertins? Antroji paprasčiausiai džiaugsis, kad turi šeimą, nes ji adekvačiai save vertina ir apskritai nieko ypatingo nesitikėjo. Ji jaus, kad gyvenimas pavyko ir vertins šeimą bei vyrą.

Dėkingumo dėsnis

Jeigu kažkam padedate, neverta laukti pagalbos ir dėkingumo mainais. Jūs būtinai sulauksite pagalbos, iškilus sunkumams, tačiau iš visai kito žmogaus, kuris jums šitą skolą ir sugrąžins.

Juodos dėžės principas

Atsidūręs visiškai beviltiškoje situacijoje, žmogus neretai pasielgia taip, kad vėliau, kaip jis jaučia, už šiuos poelgius teks užmokėti, tačiau tiksliai neaišku, kaip ir kuo konkrečiai. Principas veikia visose gyvenimo sferose. Su juo susijęs ir taip vadinamas „pranašystės” efektas, kai įvykiai, kuriuos išpranašavo svarbus tam žmogui asmuo, būtinai išsipildo. Be to, kalba eina daugiausiai apie negatyvius įvykius. Jeigu žmogus laukia kokios nors pranašystės išsipildymo, jeigu jis įsitikinęs, kad susilauks to išsipildymo kaip bausmės, jis ims daryti viską, kad jį būtinai išsipildytų. Pavyzdžiui, mergina, galvojanti, jog yra nevaisinga dėl to, kad kitados pasidarė kelis abortus, netgi nemėgins atlikti detalaus tyrimo ar kreiptis į reprodukcinės medicinos specialistus.

Pasaulyje gyvena skirtingi žmonės

Ir skirtingi jie yra būtent savo prigimtimi, o ne požiūriu į jus. Daug kas tikriausiai pastebėjo, kaip kai kurie, netgi menkai pažįstami žmonės, įkvepia pasitikėjimą savimi ir tikėjimą sėkme, tikėjimą, kad nėra nieko neįmanomo. O kiti, kartais netgi artimiausia draugai ir giminaičiai, verčia jaustis nerangiais ir netikusiais, be paliovos mus žemina, sutrypia visas svajones.

Visada išauš rytojus

Kartais bet kurios, netgi pačios sudėtingiausios problemos sprendimą verta atidėti ateičiai, ir ji stebuklingu būdu pati išsisprendžia.

Rinkitės su kuo bendrauti

Turėkite galvoje, kad didžioji dalis mūsų minčių yra įpirštos mums iš šalies. Laikui bėgant, mes perimame artimiausių aplinkinių žmonių tikslus, svajones ir netgi mąstymo būdą. Atminkite, kad mus supantys žmonės beveik visu šimtu procentų lemia mūsų pasaulio matymą.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *