Netikrinkite meilės tvirtumo

Yra tokia pagunda – patikrinti, kaip stipriai mus myli. Patikrinti saitų, kuriais mes laikome pririšę žmogų prie savęs, tvirtumą. Kiek jie gali atlaikyti? Panašiai tikrinami automobiliai – lakstoma per duobes, įsibėgėjama iki neįtikėtino greičio, įveikiamos įvairiausios kliūtys… Šitaip paaiškėja, kiek tvirta mašina. Ar verta pradėti serijinę šio modelio gamybą?

Tačiau meilė serijiniu būdu neštampuojama. Tik žmonės visą laiką tai pamiršta. Žmogus pastebėjo, kad mylimasis pavydus – ir sąmoningai, tyčia tą pavydą pakursto. Pastebėjo, kad labai greitai atleidžia – ir kerta smūgius. Pastebėjo, kad mylimasis vardan jo pasirengęs aukotis – ir aukų jau pats pradeda reikalauti. Be jokio reikalo. Tiesiog tikrina jausmo tvirtumą. Štai pasielgsiu dabar taip ir anaip – ar šitą man irgi atleisi? O jeigu tą padarysiu? O jei įskaudinsiu, tapsiu šaltas – irgi atleisi? O dar stipriau? O dar skaudžiau!

Mergina pareiškia vaikinui, kai tasai nori ją apkabinti: „O tu užsitarnauk, nusipelnyk!” Užsitarnauk, tada gausi. Arba vyras nepaisė žmonos, grubiai ją apšaukdavo, o paskui, tarsi nieko neįvyko, apkabindavo ir imdavo rodyti dėmesį. Ir stebi patyliukais: pasakys žmona ką nors apie incidentą, ar nutylės? Jeigu pradėjo kažką aiškinti apie savo jausmus, jis atsakys: „bet juk aš tave myliu, kvailiuke!” Ir kvailiukė sutrikusi nutyla jo švelniame glėbyje. Iki sekančios kiaulystės.

Meilės tvirtumas tikrinamas skaudinimu. Vėlai grįžtant namo. Pamirštant paskambinti. Pamirštant pasveikinti. Keista tokių žmonių atmintis: viršininko gimtadienį prisimena kuo puikiausiai, o mylimos moters šventę gali „pamiršti”. Ir dovanos kažkaip pasimiršta. Ir paskui patyliukais stebi: kiek tvirti meilės saitai? Štai toks tvirtumo testas.

Ir visus savo prašymus, o vėliau jau ir reikalavimus toks žmogus pradeda klausimu: tu mane myli? Ir paskui tęsia: tada sulakstyk į kioską cigarečių. Arba – nubėk į parduotuvę, išsiurbk kambarius, duok pinigų, nupirk man automobilį… Užsitarnauk mano meilę!

Egoistai tikrina meilės tvirtumą visą laiką, be pertraukos. Jiems reikalingi įrodymai. Tarnauk, šuneli, gausi kaulą. Iškęsk mano spyrį, o aš tau už ausytės pakasysiu. Štai dabar matau, kad myli. Eikš, užsitarnavai apdovanojimą. Štai toks patikrinamas. Su žmogumi eksperimentuoja kaip su šuneliu laboratorijoje. Ir baisiai stebisi, kai meilė subyra į šipulius ir numiršta. Ji neatlaikė išbandymų. Tikriausiai buvo nepakankamai tvirta. Ar buvo kažkokia ligota.

Ir žmogus eina ieškoti kitos meilės, kuri bus tvirtesnė ir ištvermingesnė. Tik ne taip jau dažnai sutinkama ta tikroji meilė. Ir žmogus, kuris atlieka su ja pačius bjauriausius eksperimentus, dažniausiai lieka be nieko. Arba su apgailėtina meilės kopija, imitacija, kurios ir tikrinti neverta, akivaizdu, jog tai falsifikatas. Tačiau dabar teks tenkintis ir tuo. Kitos meilės reikia nusipelnyti. O tokie eksperimentatoriai nenusipelno.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *