Noras gyventi ir noras mirti

Pasirodo, kiekvieną akimirką žmogų valdo noras – noras gyventi arba noras mirti. Tik visa tai vyksta labai giliame pasąmonės lygmenyje, kadangi protu praktiškai visi žmonės trokšta gyventi ir labai bijo net galvoti apie mirtį. Nuo to, koks noras konkrečiu momentu užvaldė žmogų, priklauso tiek jo sveikata, tiek sėkmė sprendžiant problemas, tiek santykiai su žmonėmis, tiek su juo vykstantys įvykiai. Kaipgi suprasti, kada žmogus nori gyventi, o kokiais atvejais jam vadovauja troškimas mirti?

Troškimas gyventi – tai aktyvumas, veiksmai, atkaklumas, siekiai. Troškimas mirti – pasyvumas, bėgimas nuo problemų, tingulys, apatija, depresija. Bet kuris noras, viešpataujantis mūsų širdyje, turi savo energetinį krūvį – teigiamą arba neigiamą. Teigiamas krūvis – tai kūryba, t.y. gyvenimo energija. O neigiamas griauna, t.y. tai – mirties energija. Žinoma, jei paklausime žmogaus, ar norisi jam gyventi, jis tikriausiai atsakys, kad nori, tiesiog dabar neturi tam nuotaikos, jėgų suimti save į rankas. Tačiau iš tikrųjų jo pasąmonė jau paleido griovimo ir destrukcijos procesą.

Paprastam, normaliam žmogui šiedu norai glaudžiai persipina, jis jaučia ir viena, ir kita, tačiau vienas iš šių norų stipresnis ir dažnesnis. Kad būtume laimingi, sveiki, sėkmingi, harmoningi tiek santykiuose su kitais, tiek su savimi, turime išmokti atskirti, kuris noras vyrauja ir sąmoningai reguliuoti šį procesą. Kad geriau suprastume, kokiais atvejais kuris noras tampa prioritetiniu, panagrinėkime pagrindinius žmogaus veiksmus, būdingus tiems norams.

SAVIUGDA IR TOBULĖJIMAS - paprastai apie psichologiją ir saviugdą

Kai žmogų užvaldo troškimas gyventi, jis:

  • Anksti pabunda ir su šypsena pasitinka naują dieną;
  • Laikosi dienos režimo, maitinasi tik sveiku maistu;
  • Pastoviai sužino kažką naujo toje sferoje, kuri jį domina;
  • Išsikelia sau tikslus ir su malonumu, iš anksto mėgaudamasis pergale, jų siekia;
  • Nuoširdžiai ir šiltai žvelgia į aplinkinius;
  • Siekia būti naudingas žmonėms ir jiems padėti;
  • Taria “Taip” savo norams ir poreikiams;
  • Rūpinasi sveikata;
  • Supranta, kam gimė šiame pasaulyje ir vykdo savo misiją;
  • Anksti gulasi miegoti, leisdamas pailsėti ne vien organizmui, bet ir psichikai. O ji atsistato tik laikotarpyje tarp 22.00 ir 2.00 valandos.

Kai žmogų užvaldo troškimas mirti, jis:

  • Vėlai pabunda ir ilgai negalim išsiropšti iš lovos;
  • Nervinasi dėl to, kad negalima dar šiek tiek pamiegoti;
  • Verčia save eiti į darbą;
  • Visą dieną jam tingisi, stengiasi išsisukti nuo savo pareigų;
  • Nesupranta, kokia jo egzistavimo prasmė;
  • Sudegina gyvenimą beprasmiškai leisdamas laiką;
  • Niekuo nesidomi, nesivysto ir netobulėja;
  • Vartoja alkoholį, narkotikus;
  • Viską daro be malonumo, per jėgą;
  • Bendrauja su jam nemaloniais žmonėmis;
  • Maitinasi kenksmingu maistu;
  • Netreniruoja savo kūno;
  • Vėlai gulasi miegoti, nesilaiko dienos režimo.

Kiekvienas iš mūsų, žinoma, periodiškai gali kažką daryti iš antrojo sąrašo, bet jei palaikysime tonusą ir sieksime tobulėti, o ne degraduoti, troškimas mirti daugiau nebeiškils mūsų pasąmonėje. Juk turime protą, kuris ir mums ir vadovauja, o troškimai formuojasi proto lygmenyje. Dėl to neverta tapti troškimų vergu, kur kas geriau patiems spręsti, ko norime iš tikrųjų: gyventi ar mirti.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *