Tėvo ir sūnaus santykiai – ypatingi. Vyrai iš prigimties būna santūresni, retai parodantys tikruosius jausmus. Be abejonės, sūnui labai reikia tėvo meilės, o tėvui yra gyvybiškai svarbus sūnaus pripažinimas ir pagarba.

Nė vienas vyras nebus laimingas, kol nesupras savo tėvo. Kita vertus, šiandien madinga ieškoti savo problemų šaknų tėvų auklėjime. Kaip tėvui ir sūnui išsiaiškinti savo santykius?

Galbūt jūsų tėvas buvo alkoholikas ir mušė motiną. Galbūt jis buvo žiaurus su jumis. Galbūt jo visai nebuvo ir jūs jo niekada nematėte.

Pateiksime statistiką, kurioje galėsite surasti save:

*30 proc. vyrų nebendrauja su savo tėvais,

*30 proc. vyrų santykiai su tėvais yra sudėtingi ir skausmingi,

*30 proc. bendrauja, skambina, susitinka, kalbasi, bet jų pokalbiai būna nereikšmingi arba buitiniai (pvz., kokį šildymą parinkti namui),

*10 proc. vyrų draugauja su savo tėvais, myli ir gerbia juos.

Tėvo ir sūnaus problema

Dauguma vyrų nerimauja dėl to, kad kažkuriuo momentu juose gali pasireikšti tėvo mąstysena ir elgsena. Anot psichologo Andrejaus Želvetro, jeigu jūs paskelbėte atvirą karą savo tėvui, tai pakenkėte savo vyriškumui. Tada jums tenka skaityti psichologines knygas, lankytis seminaruose, ieškant prarastos jėgos. Jums reikia sustoti ir atsigręžti atgal.

Jūs nejaučiate savo vyriškumo kaip tik todėl, kad turite problemų su tėvu. Net jeigu tėvas miręs, jis vis tiek simboliškai gyvena jūsų viduje. Ten, kur nieko neįsileidžiate ir kur patys retai pažvelgiate. Todėl visiems vyrams patartina surasti nuošalią vietą ir išsiaiškinti savo santykius su tėvu.

Kaip tėvas veikia sūnų?

Jei dar manote, kad tėvas nedaro įtakos sūnui, klystate!

Gal jūs nepasitikite pagyvenusiais vyrais, manydami, kad jie atsilikę ir nevisaverčiai? Ar žinote kodėl? Todėl kad nepasitikėjote savo tėvu.

Gal jūs nepripažįstate autoritetų ir demonstratyviai maištaujate prieš juos? Kovojate su jais? Argi ne todėl, kad tėvas nerodė jums savo meilės ir buvo žiaurus?

O gal visaip stengiatės padaryti įspūdį aplinkiniams, viešindami savo fotografijas, kuriose atrodote rimti? Kodėl jums tai svarbu? Todėl kad nesulaukėte pagrindinio žmogaus – tėvo – pripažinimo, kuris turėjo jus įvertinti.

Klystate, jei manote, kad vyriškumas, kurio stokojate, atsiras savaime. Vyriškumas – ne gyvenimo etapas ir ne amžius. Vyriškumo galima išmokti tik bendraujant su kitais vyrais. Jeigu turite problemų su tėvu, tai nelaikysite kitų vyrų vertingais. Jeigu nėra gilaus ryšio su kitų kartų ir sluoksnių vyrais, jūs prarandate seną tūkstantmetę vyrišką kultūrą, vyriškus instinktus, kurių neišmoksite iš knygų ar seminarų.

Kalbėkitės su savo tėvu!

Norite suprasti save ir pamilti, priimti savo vyriškumą, pripažinti savo teisę klysti, nusimesti daugybės menkavertiškumo metų naštą? Liaukitės pataikauti visiems aplinkui ir išsikalbėkite kelis kartus su savo tėvu. Reikia suprasti jo gyvenimą, jo elgesio priežastis, jo pasiekimus ir nesėkmes. Jeigu to nepadarysite, amžinai grįsite savo vyriškumą vaikiškais įspūdžiais bei spėlionėmis ir visam laikui liksite berniuku.

Kiekvienas tėvas, kad ir koks jis būtų, kad ir kokią kaukę nešiotų, visada lauks to momento, kuris padėtų jam įsitikinti, kad sūnus jį myli ir gerbia.

Sūnaus galia

Dabar madinga kaltinti tėvus dėl savo problemų. Taip, mes žinome, kad tėvai gali sunaikinti vaiko savivertę. Tik ne visi žino, kad vaikas turi tokią pat galią tėvams.

Visi tėvai ir motinos laukia savo vaikų įvertinimo. Ar jie buvo geri tėvai? Kol neparašysite tėvams teigiamo pažymio, tol jie kišis į jūsų gyvenimą, patarinės ir kritikuos. Jie visaip stengsis pelnyti geriausią pažymį.

Ko reikia tėvui? Sūnaus įvertinimo. Jis gali apsimetinėti abejingu, vengti pokalbių apie jūsų santykius, vaizduoti, kad viskas gerai, – ir tai iš baimės gauti blogą jo kaip tėvo įvertinimą. Jis to bijo ir žino, kad tai jį viduje palaužtų. Jam bus gėda, jis paprasčiausiai anksčiau numirs.

Kaip įvertinti tėvą? Meilės žodžiais? Nebūtinai. Žodžiai jam neturi reikšmės. Įvertinimą jis sužinos iš jūsų žvilgsnio, judesių, iš balso tembro, kai kalbate telefonu, ar iš abejingumo, kai susitinkate ir stengiatės kuo greičiau užbaigti pokalbį. Jis mato, ar jums malonu būti jo kompanijoje.

Ko reikia sūnui? Meilės ir pripažinimo.

„Kai užeinu pas draugus, auginančius metų sūnų, – pasakoja psichologas, – tai stebiu, kaip jie reaguoja į jo elgesį. Kai mažylis pučia armonikėlę, stato figūrėles, tipena per grindis, kažką kartoja paskui tėvus, tie jam ploja, šypsosi, apkabina jį, juokiasi kartu su juo. Tėvas nešioja jį ant rankų, bučiuoja. Niekas ant mažylio nerėkia net tada, kai jis numeta nuo stalo telefoną. Sūnui ypač reikia tėvo palankumo, nes jį mato rečiau už motiną. Tuo pat metu mano kaimynai muša ir rėkia ant savo vaiko beveik kasdien, jo elgesį įvertina logika, kritika ir šaltumu. Jau dabar aišku, kokie skirtingi išaugs tie du vaikai.

Aš pats, išaugęs be tėvo, be meilės ir pripažinimo, dažnai žvelgiu į save ir savo gyvenimą. Ir matau, kad visi mano pasiekimai ir laimėjimai – tai nepatenkinto pripažinimo rezultatas: „Matai, tėve, kaip aš sugebu?“

Atkurkite prarastą bendravimą

Problemas geriau aiškintis tada, kai tėvai dar gyvi.

Dauguma vyrų vengia bendrauti su savo tėvais. Mažai kas tikisi gerų dialogų. Mažai kas tikisi, kad situacija gali pasikeisti.

Ir vis tiek pabandykite atkurti kontaktus su tėvu. Nutaikykite progą, kai liksite vieni, be moterų, ir paprašykite papasakoti apie savo gyvenimą. Kokią jis prisimena savo vaikystę? Kaip klostėsi jo gyvenimas? Su kuo draugavo? Kodėl? Klausinėkite apie darbą, to laiko moteris, apie sprendimus, kuriuos jis priėmė. Pasistenkite nesmerkti, nekritikuoti jo, klausykitės su susidomėjimu kaip seno draugo.

Jeigu nebūsite paprasti ir atviri, tai tėvui kils įtarimas, kad bandote jam paspęsti spąstus. Tada neišgirsite tikros istorijos.

Po to prieikite prie momento, kai atsirado jūsų motina. Kodėl jis su ja susipažino? Kuo ji sužavėjo? Kaip atsiradote jūs? Kaip jus auklėjo? Ko norėjo tėvas jus išmokyti? Tėvas gali neturėti supratimo, kad kažką darė gerai ar neteisingai, kol jam nepapasakosite, kaip tada jautėtės ir kaip tai paveikė jūsų charakterį ir likimą.

Kokiu nors momentu jis gali pradėti barti ir kritikuoti jus. Nieko baisaus. Jūs jau nebesate mažas vaikas. Išlikite ramus ir tęskite pokalbį. Po kurio laiko pajusite, kad viskas atsistoja į savo vietas. Kai suprasite, kodėl tėvas elgėsi vienaip ar kitaip, pradėsite jį gerbti. Gal net užjausti. Galbūt jūsų pokalbyje nuskambės tylūs atleidimo žodžiai. Bet tai neturi būti pokalbio tikslas. Jūsų uždavinys – suprasti tėvą. Pažinę ir supratę jį, automatiškai pradėsite suprasti baltas dėmes savyje. Kai pradėsite gerbti tėvą, prisigersite meilės sau.

Jūsų tikslas – sužinoti viską apie savo tėvą. Neturite stengtis nubausti jo ar priversti kentėti. Ne! Jūsų tėvas – tai jūsų šaknys. Jis turi raktą nuo jūsų vyriškumo. Tik ėmę gerbti tėvą, pradėsite gerbti vyrą savyje. Turite žengti šį žingsnį. Kitaip jis numirs, tyliai kentėdamas dėl to, kad nesužinojo, koks buvo tėvas.

Kiekvienas sūnus laukia to momento, kai galės suprasti savo tėvą. Ir kiekvienas sūnus širdies gilumoje pasirengęs atleisti net labai geriančiam ir silpnam, abejingam ar despotiškam tėvui. Ženkite tą žingsnį. Tai bus nepaprastas kelias į savęs kaip laimingo vyro jauseną.