Palaipsniui supratau, kad neverta reaguoti į viską, kas man nepatinka

Man daugiau nereikalingos dramos. Kartais nutylėti – tai pasakyti žymiai daugiau, nei sako aplinkiniai.

Palaipsniui aš supratau, kad man visai nebūtina atsakyti įžeidimu į įžeidimą.

Palaipsniui supratau, kad tai tikriausiai ir yra tikro brandumo požymis – kai esi linkęs geriau išeiti, užuot atsiteisti.

Palaipsniui supratau, kad toji energiją, kurią eikvojame reagavimui į blogį savo gyvenime, išsekina mus ir trukdo pastebėti išties nuostabius dalykus ir įvykius. Aš negaliu priversti visų žmonių pasaulyje elgtis su manimi taip pat gerai, kaip aš elgiuosi su jais.

Palaipsniui supratau, kad bandymai visus “nugalėti” – tai tik tuščias laiko ir energijos švaistymas, kuris neduos nieko daugiau, kaip tik tuštumos jausmą.

Palaipsniui supratau, kad tas faktas, jog nereaguoju į tai, kas man nepatinka, visiškai nereiškia, jog aš tai priimu ar su tuo sutinku. Tai viso labo reiškia, kad esu aukščiau viso to. Pasirinkau gauti iš įvykio ar situacijos pamoką ir gerai ją įsiminti.

Pasirinkau būti geresne. Renkuosi dvasinę ramybę, nes būtent šito man labiausiai reikia. Man daugiau nereikalingos dramos. Man nereikalingi žmonės, greta kurių jaučiuosi nepakankamai gera. Man nereikalingi karai ir argumentai, man nereikalingi netikri santykiai.

Palaipsniui supratau, kad reaguodami į tai, kas nepatinka, mes atiduodame tam kažkam savo emocijų kontrolę. Mes negalime kontroliuoti kitų žmonių poelgių ir jausmų, tačiau galime kontroliuoti savo reakcijas.

Galime kontroliuoti, kaip su visu tuo tvarkysimės, kaip tai suvoksime, kaip giliai paimsime tai į savo širdį. Palaipsniui supratau, kad įvykiai iš esmės nieko nesako apie mus, o greičiau byloja apie kitus, kurie mus įžeidė ar nuliūdino.

Palaipsniui supratau, kad visus nusivylimus mums atsiunčia išimtinai tam, kad išmoktume save pamilti. Tai tarsi šarvai, kurie mums reikalingi, kad išgyventume šiame pasaulyje. Jie mus išgelbės, kai kas nors pamėgins išklibinti mūsų pasitikėjimą ar priversti pasijausti blogais žmonėmis.

Palaipsniui supratau, kad net jei sureaguosiu į įvykius – tai nieko nepakeis. Aš nepriversiu žmonių staiga mane pamilti ar imti gerbti. Mano reakcija negali tarsi burtų lazdelė pakeisti kitų nuomonės. Kartais geriau tiesiog leisti, kad viskas būtų taip, kaip yra, leisti žmonėms išeiti, nekariaujant, nereikalaujant atsakymų, nelaukiant supratimo.

Palaipsniui supratau, kad gyvenimas žymiai pagerėja, kai susikoncentruojame į tai, kas vyksta mūsų viduje, o ne aplink mus. Dirbkite su savimi ir savo vidiniu pasauliu ir galiausiai suvoksite, kad nereaguoti ir neatsakyti tuo pačiu netgi į pačius nereikšmingiausius įvykius, kurie jums nepatinka – tai laimingo ir sveiko gyvenimo garantija.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *