Paprastai apie pyktį

Žvelgiant paviršutiniškai, mes visi kasdien patiriame begalę įvairiausių būsenų ir jausmų. Pasikapsčius giliau, paaiškės, kad bet kuris mūsų jausmas – tai mechanizmas, padedantis gintis nuo pastoviai besikeičiančios aplinkos. Tos aplinkos, kurios negalime kontroliuoti.

Visais laikais žmogus siekė kontroliuoti tą, kas nesiduoda kontroliuojamas. Akmens amžiuje tai buvo stichinės nelaimės ar plėšrūnai, mūsų dienomis – įvairiausi forsmažorai ar tarpasmeniniai konfliktai. Akmens amžiuje viskas buvo daug paprasčiau (tikriausiai). Iškilo konfliktas su gentainiu – paimi akmenį ir nudobi nenaudėlį. Šiuolaikiniame gi pasaulyje mūsų elgesį reguliuoja moralinės ir etinės normos. Ir kai kyla konfliktas su draugu ar kolega, mes mintyse ar garsiai išsakome viską, ką galvojame apie tą žmogų, šitaip (geriausiu atveju) išgarindami susikaupusius jausmus.

Žmogaus psichika turi vieną nuostabų ypatumą – emocijos išsilies bet kuriuo atveju. Jos gali išsilieti galvos ar kitų kūno dalių skausmais be akivaizdžių priežasčių, gali netikėtai užklupti angina – tai irgi slopinamų emocijų prasiveržimas į paviršių.

Pakalbėkime apie pyktį. Gerai žinomas posakis skelbia: “Jei negali įtakoti situacijos – pakeisk požiūrį į situaciją”. Iš esmės tai ne kas kita, kaip psichologinės apsaugos mechanizmas. Ir ši jau minėta liaudiška išmintis moko mus teisingai pasinaudoti apsaugos mechanizmu, jei tik apskritai galima kalbėti apie teisingą ar neteisingą panaudojimą. Keisk požiūrį, nekeitęs, o pyktis vis tiek verda, jeigu jau kilo konfliktas. Ir šitą pyktį skirtingi žmonės išreiškia visiškai skirtingai.

Kai sakau “skirtingi žmonės”, turiu galvoje skirtingus asmenybių tipus, juk kiekviena asmenybė turi unikalų ypatumų rinkinį. Tarkime, dėl visko nerimaujantis asmenybės tipas naudos pyktį, kad atsikratytų nerimo jausmo. Linkęs į savęs griovimą žmogus pasuks šį pyktį prieš patį save (autoagresija). Demonstratyvusis asmenybės tipas sukels didžiulę viešą audrą su emocijų žaibais bei griausmais. Ir t.t.

Svarbiausia, kad pyktis vienaip ar kitaip bus išlietas. O mūsų, kaip savimi besirūpinančių žmonių užduotis – suprasti, kada ir kaip prasiveržia mūsų pyktis ir kokios būna jo pasekmės, kadangi be mūsų pačių šis pyktis dažniausiai griauna ir kitus mums brangius žmones.

Kaip suprasti, kad pykstame?

Minčių lygmuo:

  • Norime, kad situacija akimirksniu išsispręstų mums patogiu ir teisingu būdu;
  • Esame įsitikinę savo teisumu ir nepastebime jokių kitų variantų. Kiti variantai egzistuoja, tačiau psichologiniai apsaugos mechanizmai pasirūpina, kad mes jų nepastebėtume;
  • Norime, kad mūsų žodis būtų lemiamas ir paskutinis. Dėl pačių įvairiausių priežasčių – kad kažkam kažką įrodytume, kad įrodytume sau patiems, kad pajaustume valdžią ir t.t.

Fizinių pojūčių lygmuo:

  • Visi vegetatyviniai pasireiškimai: padažnėjęs širdies plakimas, paraudusi oda, prakaitavimas ir t.t.
  • Karščio pojūtis, taip pat jausmas, tartum plečiatės iš vidaus;
  • Įsitempę raumenys, ypač veido;
  • Kiti individualūs pasireiškimai, pavyzdžiui, staigus noras į tualetą ar šleikštulys.

Veiksmų lygmuo:

  • Bėgu;
  • Trenkiu;
  • Apmirštu.

Manau, mums įprastas reagavimo lygmuo jau seniai susiformavo, tačiau nereikia pamiršti, kad išvardintų ypatumų koreguoti praktiškai neįmanoma. Kur kas naudingiau paanalizuoti, kiek destruktyvus jums būdingas pykčio išsiliejimo būdas yra jums pačiam ir aplinkiniams. Kaip tai padaryti? Štai keli būdai, padedantys susitvarkyti su pykčiu ir leisti jam išsilieti sveiku keliu.

“Pauzė”. Duokite šiek tiek laiko normalizuotis fiziologiniams procesams. Kvėpavimas išsilygina, įtampa raumenyse atslūgsta ir tai leidžia apsaugos mechanizmams susilpnėti, dėl ko darosi lengviau suprasti, jog galbūt esame ne visai teisūs. Šitaip gausime galimybę nekirsti iškart iš peties.

“Pabudimas”. Pristabdome jausmus ir išsiaiškiname, kas yra mūsų oponentas šiame konflikte. Vyras, žmona, kolega, senas draugas? Pasinaudokite artimu ryšiu su šiuo žmogumi, kad laiku sustotumėte ir nepriskaldytumėte malkų santykiuose. Juk jums reikės ir toliau bendrauti, nepriklausomai nuo konflikto rezultato. Pyktis atlėgs. Būtinai išsakykite visus slopinamus jausmus. Nesvarbu – oponentui, ar žmogui, kuris sugebės jus išklausyti ir suprasti.

“Vulkanas”. Jeigu situacija išsisprendė, tačiau pyktis ir toliau kunkuliuoja – leiskite išsilieti ugnikalnio lavai. Rėkite, pieškite, šokite, darykite atsispaudimus ar pritūpimus. Atminkite – jūs turite teisę reikšti savo jausmus.

Stebėkime save bei savo artimuosius ar atminkime, kad mūsų nesiutina štai tas vyrukas ar štai ana situacija. Mus siutina tai, ką mes patys jaučiame tam vyrukui ir situacijai.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *