Pastebite, kad partneris atitolo, pasidarė šaltas ir uždaras? Neskubėkite pasiduoti panikai, nes dar yra šansų atstatyti buvusius šiltus santykius.
Liūdna gyventi kartu ir jausti emocinį partnerio šaltumą. Tai sukelia prislėgtumo, vienatvės jausmą ir gali net iššaukti depresiją. Ar yra prasmės dar tęsti tokius santykius, kai prarastas dvasinis ryšys? Kaip įveikti vienišumo ir beviltiškumo jausmą?
Nuo tokių dvasinių kančių nėra apsaugoti nei vyrai, nei moterys. Tačiau vyrai dažniau būna skyrybų iniciatoriais.
Ir vis dėlto pabandyti verta. Jau vien todėl, kad skyrybų atveju galėtumėte ramia sąžine pasakyti sau, jog padarėte viską, ką galėjote, kad išsaugotumėte santykius.
Pirmas žingsnis iš sudėtingos situacijos būtų atsakymas į klausimą: „Kodėl aš linkęs (linkusi) kaltinti kitus dėl nesugebėjimo duoti man to, ko man reikia?“ Psichologai tvirtina, kad daug kartų lengviau pasikeisti pačiam, nei paskatinti keistis kitą. Tačiau egzistuoja grįžtamasis ryšys: jūsų asmeninės permainos santykiuose turi iššaukti atsakomąją partnerio reakciją.
Antras žingsnis moteriai būtų susimąstyti apie kai kuriuos dalykus. Ar jūs nuolat liečiate temas, kurios nedomina partnerio, grįžtate prie klausimų, kurie jį nervina?
Vyrai linkę vengti nemalonių pokalbių, bėgti nuo konfliktų. Jūsų pastangos pakeisti jo požiūrį sukelia neigiamą reakciją, bet ir jūs neskubate perimti jo vertybių ir pasaulėžiūros. Ar turite įprotį nutraukti partnerio kalbą ir brukti jam savo mintis? Gal nemėgstate išklausyti jo aiškinimų? Kam gali patikti, kai kitas neleidžia jam išsakyti savo nuomonės? Jeigu partneris po kiekvieno karšto disputo užsidaro savyje, tai paklauskite savęs, ar jūsų elgesys nėra per daug įkyrus, grubus, netaktiškas.
Patarimais, kaip įveikti atotrūkio prarają santykiuose
1. Pasiūlykite partneriui kartu pasistengti išsiaiškinti, kas atsitiko.
Leiskite suprasti, kad tikrai ilgitės kadaise buvusių harmoningų santykių. Pademonstruokite kantrybę ir supratimą, kad problemų suvokimo skirtumai nėra priežastis įšaldyti konfliktus.
2. Yra prasmės suvokti savo asmeninę atsakomybę.
Galbūt jūsų požiūris kertasi su partnerio konkretaus klausimo supratimu. Galbūt jūs per daug sureikšminote savo nuomonę. Reikia kritiškai pripažinti savo klaidas.
3. Neforsuokite įvykių, jei yra prarastas pasitikėjimas.
Pasistenkite pademonstruoti nuoširdų susidomėjimą partnerio problemomis. Nesitikėkite, kad viskas išsispręs akimirksniu, tarytum burtų lazdele pamojus. Laukiamoms permainoms reikia laiko, kad partneris galėtų peržiūrėti savo poziciją. Jis turi pasijusti saugiai santykiuose. Atsisakykite bet kokio spaudimo ir nurodinėjimų.
4. Neleiskite dialogui nukrypti į šalį nuo gvildenamos problemos.
Jeigu kyla konfliktas, tai, matyt, dar esate nepasirengę aptarti šio klausimo. Darykite pertrauką, kad atstatytumėte emocinį neutralitetą.
5. Stenkitės suprasti ir įsijausti į partnerio padėtį.
Galbūt jis išgyvena vidines problemas, kurių jūs net neįtariate. Nekritikuokite jo argumentų. Jeigu partneris pajus, kad suprantate jo laikino atšalimo priežastis, tai pasistengs atstatyti buvusį artimumą. Draugiško palaikymo jausmas duos teigiamą efektą.
6. Palaipsniui stiprinkite santykius.
Jeigu šiame gyvenimo etape jūsų nesieja bendros pokalbių temos, prisiminkite ankstesnius interesus, kurie buvo „tiltas“ tarp jūsų praeityje. Paįvairinkite intymiąją sferą, įneškite gaivumo į kasdienybę. Nepamirškite, kad partnerių santykiai laikosi ant trijų „banginių“: fizinio, emocinio ir mentalinio.
7. Identifikuokite pykčio ir nuoskaudų šaltinius.
Pastangos atstatyti normalius santykius turi būti abipusės. Kol partneris nors truputį suinteresuotas išsaugoti ryšį, jis pasistengs atsakyti tuo pačiu į jūsų pastangas.
Ne kiekvienus santykius įmanoma atgaivinti. Jeigu jūsų ryšys iš tikrųjų išseko, galbūt verta priimti realybę tokią, kokia ji yra, ir nutraukti bendravimą, kuris niekas neteikia džiaugsmo.
