Patarimas kuriantiems laimingus santykius

Visi nori „sveikų”, „laimingų”, „harmoningų” santykių, bet jeigu paprašytum konkrečiai apibūdinti, kas tai per santykiai, paaiškėja, kad žmogus, pasirodo, netgi pats sau to apibūdinimo nesugalvojo, niekaip nekonkretizavo. Tiesiog sumirgėjo kažkokie kadrai iš melodramos, ar fantazija sužaidė, o ko konkrečiai tasai žmogus nori iš kito realaus, o nesufantazuoto žmogaus, nesugalvojo. O juk tie norai turi būti dar ir realizuojami. Pamenate pasaką apie Aladiną? Netgi norų pildytojas Džinas turėjo savus apribojimus, o paprasti žmonės tų apribojimų turi nepalyginamai daugiau. Psichologinė žmogaus branda kaip tik ir matuojama tuo, kiek žmogus pasirengęs susitaikyti su šais apribojimais.

Labai knieti sudaryti kokį nors sąrašą iš laimingų ir sveikų santykių požymių, tačiau tasai sąrašas atspindės išimtinai mano asmeninius poreikius. Tai, ką jūs laikote harmonija ir sveikais santykiais, žinote tik jūs patys ir daugiau niekas.

Ar reikia jums kavos į lovą, ar svarbu, kad jumis rūpintųsi, ar kreipiate dėmesį į įžeidimus, ar reikalingas oficialus sutuoktuvių liudijimas, ar bala jo nematė… Nėra jokių taisyklių, vien tik jūsų asmeniniai poreikiai, jūsų ir partnerio asmenybių ypatumai.

Ir štai kokia dar yra problema – gali būti noras, siekis jausmų lygmenyje, pojūtis, kad gyvenu neteisingai, o kaip gyventi teisingai – nežinau, neturiu pavyzdžių, negaliu įsivaizduoti to teisingo gyvenimo kaip realaus vaizdinio. Daugumai žmonių neturi porų stebėjimo patirties, tų porų, kurios sėkmingai sutvarkė savo santykius ir gyvena laimingai.

Kai buvau dar visai jauna, su įvairiausių stereotipų ir prietarų užkimšta galva (kas kam skolingas ir privalo santykiuose), kai pradėjau mėginti pati kurti tuos santykius, o jie, savaime aišku, iš tokios pozicijos niekaip nesikūrė (netikiu laime, grįsta skolomis, pareigomis ir prievarta), man davė vieną paprastą, tačiau neįtikėtinai svarbų patarimą. Jis skambėjo maždaug taip:

„Stebėk poras, stebėk visada ir visur, kur tik gali, žiūrėk, kaip jie bendrauja tarpusavyje”.

Šį patarimą man davė labai tolimas nuo psichologijos žmogus, o ir nuo manęs – taip pat. Aš tada išvis neįsivaizdavau, kad tapsiu psichologe, o psichologai patarimų nedalina.

Tai galima būtų pavadinti pratimu. Toks savotiškas konstruktorius, kurio detales reikia rinkti ilgą laiką, išsiugdant įgūdį akies krašteliu stebėti poras aplink mus – kavinėse, gatvėje, parduotuvėse ir t.t. Pažįstamas ir nepažįstamas. Nevertinkite, nesamprotaukite, tiesiog stebėkite. Į kažką atsilieps jūsų širdis, kažkas nesukels jums jokios reakcijos, kažkas sukels siaubą ar pasibjaurėjimą.

Tikiu, kad galiausiai jūsų gyvenime atsiras žmogus, su kuriuo bus saugu, jauku ir lengva. Pasižiūrėkite į tą žmogų ir sužinosite iškart daugybę apraiškų, į kurias daug metų atsiliepdavo jūsų širdis. Svarbu dar ir pačiam tapti tokiu pat šiltu, patikimu žmogumi, nes kitaip negalėsite pajausti, kas jums gerai, o kas – nelabai.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *